Valstybės duomenų agentūroje buvo pristatyta 2023 m. alkoholio ir tabako vartojimo ir padarinių statistika. Rodiklius pristatė Valstybės duomenų agentūros generalinio direktoriaus pavaduotoja dr. Inga Masiulaitytė-Šukevič, juos komentavo Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Biostatistinės analizės skyriaus vadovė Žilvinė Našlėnė ir Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. alkoholio suvartota 0,2 litro mažiau nei 2022 m. 2023 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 11 litrų suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio.
Mažmeninėje prekyboje spiritinių, fermentuotų gėrimų ir vyno parduota mažiau (atitinkamai 0,8 proc. ir 4,2 proc.), alaus – 6 proc. Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2023 m. padidėjo 10,6 proc. Labiausiai pabrango Lietuvoje pagamintas alus (14,7 proc.), importinis alus – 13,7 proc., vermutas – 13,2 proc., vaisių vynas – 10,6 proc., putojantis vynuogių vynas – 10 proc., Lietuvoje pagaminta degtinė – 9,7 proc., trauktinės – 6,8 proc. Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2023 m. sausio 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.
2023 m. augo vyno importas ir eksportas – atitinkamai 0,7 ir 5,4 proc., alaus importas ir eksportas sumažėjo – atitinkamai po 0,7 proc. Spiritinių gėrimų importas augo 20,1 proc., eksportas – 35,1 proc., fermentuotų gėrimų importas sumažėjo 15,9 proc., eksportas – 22,6 proc.
Higienos instituto duomenimis, 2023 m. bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 27 tūkst. asmenų, arba 2 tūkst. daugiau negu 2022 m. 100 tūkst. gyventojų teko 944 sergantys asmenys (2022 m. – 885). Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (688,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (150,9 atvejo), alkoholinė kepenų liga (125,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų) ir alkoholinė psichozė (82,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų).
Higienos instituto duomenimis, 2023 m. 625 žmonės mirė dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų, tai 21 mažiau negu 2022 m. Dažniausiai pasitaikiusios tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltos ligos buvo alkoholinė kepenų liga (48,6 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (25,4 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (9,4 proc.).
Išankstiniais duomenimis, 2023 m. vyrų mirtingumas dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų 2,3 karto viršijo moterų. 2023 m. 100 tūkst. miesto gyventojų teko 20 mirusiųjų dėl šių su alkoholio vartojimu susijusių ligų (2022 m. – 21,3), kaimo – 25,5 (2022 m. – 26).
2023 m. 15 metų ir vyresnių gyventojų tabako gaminių suvartojimas buvo 1 223 cigaretės vienam asmeniui, įsigytos mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse (2,2 proc. mažiau nei 2022 m.). Cigarečių gamyba 2023 m. sumažėjo 8 proc., eksportas sumažėjo 11 proc., importas – 5,7 proc. Tabako gaminių mažmeninės kainos 2023 m., palyginti su 2022 m., padidėjo 6,3 proc., tai lėmė nuo 2023 m. sausio 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.
2023 m. nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė 1 497 žmonės, arba 68 žmonėmis mažiau nei 2022 m. Dauguma (78,7 proc.) nuo šių piktybinių navikų mirusių asmenų buvo vyrai. Išankstiniais duomenimis, 2023 m. 100 tūkst. gyventojų teko 52,1 mirusiojo nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų (miesto gyventojų – 45,7, kaimo gyventojų – 66,1).
Kviečiame susipažinti su pristatymo vaizdo įrašu ir skaidrėmis.
Žilvinė Našlėnė pastebėjo, kad nors alkoholio vartojimas ir mažėja, tačiau ligotumo rodikliai – ne. „Kaip buvo minėta, 2023 m. bent viena su alkoholio vartojimu susijusi liga buvo diagnozuota 2 tūkst. daugiau asmenų nei 2022 m. Kalbant apie tendencijas, alkoholinės priklausomybės rodiklis padidėjo beveik 8 proc. Statistikoje labai išsiskiria vyrų ir kaimo gyventojų ligotumas. Absoliutūs skaičiai alkoholio priklausomybės atžvilgiu taip pat didėjo – nuo 18 tūkst. iki beveik 20 tūkst. asmenų“, – teigė specialistė.
Ignas Rubikas atkreipė dėmesį į elektroninių cigarečių vartojimą paauglių tarpe. „Ką rodo tarptautinis HBSC tyrimas, atliekamas ir Lietuvoje – mes esame vieni iš pirmųjų pagal elektroninių cigarečių vartojimą tarp 5–9 kl. moksleivių. Tai yra neraminanti tendencija“, – sakė I. Rubikas. Taip pat aptarti rūkančiųjų vartojimo įpročių pokyčiai. Pasaulio sveikatos organizacijos 2021 m. mokslinė ataskaita parodė, kad rūkančiųjų, kurie perėjo prie bedūmių gaminių, lėtinė ligų našta nesumažėja ir nėra įrodymų, kad nauji tabako gaminiai padėtų atsisakyti rūkymo. „Žinome, kad neretai yra paplitęs ir dvigubas naudojimas – ir tradiciniai, ir naujoviški gaminiai“, – dalijosi specialistas.
Valstybės duomenų agentūros inf.
