Jonaviečiai ir toliau gina sportiškiausio miesto titulą: Jonavos kūno kultūros ir sporto centro (JKKSC) auklėtiniai pateko į stipriausią moksleivių krepšinio lygą – ,,MKL A-divizioną“. Komandos treneris Tomas Kepežinskas didžiuojasi savo auklėtiniais ir džiaugiasi tuo, jog sportuojantis jaunimas Jonavoje turi puikiais sąlygas tobulėjimui.


Tėvo pėdomis


Tomas Kepežinkas – Jonavos kūno kultūros ir sporto centro vaikų krepšinio treneris bei Jonavos Senamiesčio gimnazijos kūno kultūros mokytojas. Kaip pasakoja jis pats, krepšinis jo gyvenime atsirado dar vaikystėje – įkvėptas tėvo, jis paprašė šeimos užrašyti jį į krepšinio būrelį.


,,Kai buvau visai mažas, mes su šeima gyvenome Marijampolėje. Mano tėtis buvo sportiškas ir nors jis žaisdavo futbolą, tinklinį bei propagavo kitas sporto šakas, labiausiai jam patiko krepšinis. Jis su draugais Marijampolėje žaisdavo mėgėjų lygoje, o į varžybas vesdavosi ir mane. Sulaukęs 7-erių, būtent tokio amžiaus, kai priimdavo į krepšinio treniruotes, paprašiau, jog tėvai užrašytų mane į krepšinio būrelį.


Kadangi tuomet jau gyvenome Jonavoje, pradėjau lankyti Jonavos kūno kultūros ir sporto centre trenerio Oto Graudinio vedamas treniruotes. Kaip mokykloje praleidau 12 metų, taip ir krepšinyje... Per tą laikotarpį pasikeitė ne vienas mano treneris, tačiau didžiausių pasiekimų pasiekiau su Arūnu Kačenausku. 


Šiuo metu mes abu dirbame JKKSC, tad esame kolegos“, – pasakojo T. Kepežinkas.


Suviliojo pedagogo profesija


Baigęs mokyklą, T. Kepežinskas įstojo į Lietuvos sporto universitetą.


,,Jame mokiausi sporto pedagogiką. Mano apsisprendimą palaikė ir mano artimieji.
Studijuodamas paskutiniajame kurse, buvau rekomenduotas į Jonavos lopšelio-darželio „Lakštingalėlė“ sporto trenerio vietą. Pastarasis ieškojo būtent tokio specialisto. 


Dirbdamas su mažais vaikais, ,,Lakštingalėlėje“ praleidau nuostabius 6-erius metus. Galima sakyti, kad būtent čia susiformavo mano, kaip pedagogo, asmenybė. 


Kai baigiau studijas, būsimų kolegų užtarimu gavau pirmąją savo JKKSC krepšinio auklėtinių grupę. Taip pamažu ir dėliojosi mano kaip trenerio kelias“, – prisiminė vaikinas.

Užaugo treniruojami


7-erius metus JKKSC dirbantis jonavietis šiuo metu treniruoja tris vaikų grupes.


,,Tai – 2006-aisiais, 2007-aisiais ir 2011-aisiais gimę jaunuoliai. Nuo rudens vyriausieji jau tampa gimnazistais, o susibūrėme tada, kai jie buvo vos antrokai. 


Tiesa, yra vaikų, kurie augo su mano treniruotėmis nuo mažų dienų – treniravau juos dar darželyje“, – kalbėjo treneris.

Motyvacijos nepritrūko


T. Kepežinskas džiaugiasi savo auklėtinių pasiekimais.


,,Šie metai nebuvo lengvi – žaidėme, kai žiemos sezonu dėl koronaviruso be kontaktinių treniruočių praleidome 4 mėnesius. 


Visgi, be galo didžiuojuosi savo vyriausiais auklėtiniais, kurie sugebėjo rasti motyvacijos ir jėgų sėkmingai užbaigti sezoną. 


Moksleivių krepšinio lyga turi du divizionus – A ir B. A-divizione rungtyniauja 12 stipriausių tų metų Lietuvos komandų , o B-divizione žaidžia keturi pogrupiai: vidutiniškai po 8–10 komandų.


Jei nori patekti į aukštesnį divizioną, turi aplenkti kone 40 kitų miestų komandų. Simboliška, kad šie metai tokie, jog mūsų miesto pagrindinė komanda pateko į ,,LKL“, t. y. į stipriausią lygą Lietuvoje.


Taip ir mūsų 2006-aisiais metais gimę vaikai šiemet pateko į, galima sakyti, vaikų „LKL“. Kalbu apie  stipriausią moksleivių lygą – ,,MKL A-divizioną“. Tai labai džiugina“, – kalbėjo treneris, pridurdamas, kad jo treniruojami jaunuoliai rungtyniauja ne tik Lietuvoje. 


,,Vykstame ir į tarptautines varžybas. 2019-aisiais metais Čekijoje „ Easter euro basket 2019 Prague“ turnyre tapome čempionais“, – pasakojo T. Kepežinskas.


Nelengvas darbas


Treneris neslepia, kad matant savo auklėtinių sėkmę, jį užplūsta ne tik džiaugsmas, bet ir pasididžiavimas savo komanda, pagarba jai. Nepaisant to, jis neabejoja, jog laimėjimai nėra svarbiausia siekiamybė.


,,Tačiau po sėkmių gali būti ir nesėkmės. Juk komandų sėkmę lemia begalė niuansų: traumos, ligos ir pan. 


Žinodamas tai, pralaimėjus tikrai nepuolu liūdėti. Tuo labiau tu negali parodyti vaikams, jog viskas yra blogai. Tu esi treneris ir turi juos motyvuoti, užkurti ir neleisti per daug nukabinti nosies.


Toks jau yra tas trenerio darbas, kurio negali pavadinti lengvu. Kol komanda laimi, tu esi puikus treneris, tave gerbia dauguma žmonių, tačiau padaryta viena klaida ar nesėkmė ir tu – jau blogas. 


Dėl to nemėgstu ilgai džiaugtis laimėjimais. Manau, jog svarbiausia kelti naujus tikslus, siekti jų ir tai nebūtinai turi būti pergalės.


Laimėjimai visada atneša džiaugsmą ir motyvaciją, o pralaimėjimai – pamokas“, – teigė vaikinas. 


Nelaiko savęs griežtu


Koks T. Kepežinskas yra krepšinio treniruotėse? Kas jam pačiam yra geras treneris?


,,Manau, kad aš esu emocionalus treneris. Toks buvau ir kaip žaidėjas. Tačiau nelaikau savęs griežtu. 


Yra ribos, kurių stengiuosi neperžengti. Nors esu reiklus ir visą laiką sakau žaidėjams, kad treniruotėse ir varžybose jie turi elgtis taip, kaip reikia, laikytis reikalavimų, paisyti mano užduotų užduočių, persirengimo kambaryje mes galime kalbėtis kaip draugai. Visi pykčiai turi likti aikštelėje. Po laimėjimų neretai kartu važiuojame suvalgyti picų ar nuveikiame kažką smagaus.


Mano akimis, geras treneris – greitai besimokantis žmogus, sugebantis greitai persiorientuoti besikeičiančiose aplinkybėse, priimantis naujoves, mokantis matyti žaidėjų stipriąsias ir silpnąsias puses, gerai komunikuojantis...


Manau, kad kiekvienas geras treneris bent kažkiek gyvena krepšiniu“, – kalbėjo jonavietis.

Nauda - ne tik kūnui


Pasakodamas apie savo trenerio patirtį, T. Kepežinskas įvardija ne vieną sporto jauname amžiuje privalumą.


,,Nuo sėdėjimo namuose prie kompiuterių, prie pamokų ar prie kompiuterinių žaidimų, vaikų sveikata prastėja. Dėl to auga viršsvoris, prastėja ištvermė, greičiau pavargstama, vaikas tampa irzlesnis, piktesnis. Treniruotės teigiamai veikia visus įvardytus, šiais laikais itin dažnai matomus, sėslaus gyvenimo iššūkius.


Be viso to, treniruotės ir sportas suteikia galimybę ugdyti socialinius įgūdžius: čia susirandame draugų, kurie dažnai lieka visam gyvenimui. Sportas taip pat padeda ugdyti discipliną, pareigingumą, atsakomybės jausmą. Taigi nauda – visokeriopa“, – neabejoja treneris.

Siūlo pabandyti


Ką T. Kepežinskas pasakytų tiems jaunuoliams, kurie svarsto apie krepšinio treniruotes, tačiau dvejoja?


,,Visai nesvarbu, ar tu tapsi garsiu krepšininku, ar tiesiog treniruotėse patirsi judėjimo džiaugsmą. Žaisdamas krepšinį tu išmoksi sąžiningai varžytis, įgysi naujų įgūdžių, sustiprėsi fiziškai, geriau jausiesi. Galbūt tu vasaromis važinėsi į sporto stovyklas, kur patirsi daug naujų įspūdžių.


Tiesa, neretai aktyviems mokiniams geriau sekasi ir mokykloje. Būtent ša tema rašiau savo baigiamąjį darbą universitete. 


Na, o prie viso to, juk ne paslaptis, kad sportininkams dažnai atitenka gražiausios panelės“, – šypsodamasis kalbėjo T. Kepežinskas. 


Džiaugiasi puikiomis sąlygomis 


Pasiteiravus apie tai, ar, jo nuomone, jaunuoliai turi tinkamas sąlygas treniruotis Jonavoje, T. Kepežinskas negaili komplimentų savo miestui. 


,,Beveik visos Jonavoje esančios sporto bazės yra atsinaujinusios ir šiuolaikiškos. Mes turime ir naują areną, kurioje man pačiam tenka sportuoti su vaikais. 


Norisi padėkoti ir Jonavos kūno kultūros ir sporto centrui ir Jonavos valdžiai už tai, kad turime tokias sąlygas. Noriu padėkoti Jonavos sporto centrui, kad suteikia tokias puikias sąlygas. 


Mūsų miestas tikrai ne šiaip sau tituluotas sporto miestu. Manau, kad sportuojančių žmonių ar bent jau besirūpinančių fiziniu aktyvumu tik daugės.


Jonava – beprotiškai gražėja. Kalbu ir apie infrastruktūrą, ir apie pačią aplinką.
Tikiuosi, kad tai tik dar labiau trauks jaunas šeimas įsikurti būtent šiame mieste ir vesti savo atžalas sportuoti į mūsų miesto būrelius“, – pokalbį užbaigė T. Kepežinskas.

Teksto autorė Jovita Stanevičiūtė

Taip pat skaitykite: