Neseniai prie arbatos puodelio šnekėjomės su bičiuliu. Pokalbis pasisuko apie demografinę ir ekonominę situaciją Lietuvos provincijoje. Draugas buvo įsitikinęs, kad mažesni miesteliai ir kaimeliai yra ant išnykimo ribos ir, vieno geografo nuomone, šios teritorijos pavirs vadinamomis dykromis (dykvietėmis), kuriose bus po kelis vienkiemius. Pritariau bičiuliui ir pridūriau, kad visas Jonavos rajonas juda panašia kryptimi. Nustebęs pašnekovas pastebėjo, kad situacija Jonavoje, kurios gyventojai skaičiuojami dešimtimis tūkstančių, nėra jau tokia apverktina. Iš tiesų, atsakiau, Jonavai dar lieka galimybė pasukti geresnės ateities link, o mažesni miesteliai šios galimybės jau nebeturi ar greitu laiku nebeturės. Po šio pokalbio galutinai nusprendžiau viešai pasidalyti mintimis apie, mano manymu, Jonavos rajono ir miesto laukiančią niūrią ateitį.
Per 13 metų (nuo 2001 metų visuotinio gyventojų surašymo iki 2014 metų pradžios) Jonavos rajonas prarado 7800 gyventojų, iš jų 5600 miestiečių. Mažėjant gyventojų skaičiui, dalis jonaviečių ir rajono politikų dar linkę nešioti rožinius akinius ir ignoruoti esmines miesto problemas bei tvarkyti smulkius, nereikšmingus ūkinius reikalus.
Tokį miesto valdymą geriausiai iliustruoja Jonavos televizijos žinių reportažo dalis, kurioje rodoma tradicinė mero organizuojama miesto apžiūra. Jos metu ilgokai buvo diskutuota apie lemputę grindinyje (lemputė buvo sudaužyta). Pats meras pasvarstęs paklausė Tarybos nario Arvydo Stirnos, ką daryti su lempute. Šis, ilgai pamąstęs, tarė, kad, jo nuomone, lemputės visiškai nereikia! Trumpas epizodas, bet labai iškalbingas. Tad ar tokie Tarybos nariai pajėgus spręsti klausimus, susijusius su Jonavos miesto ateitimi? Tačiau tikiu, kad vietos politikų sąmoningumas gali išaugti, kai Tarybos narių sumažės nuo 27 iki 25 narių, kadangi mūsų rajono gyventojų skaičius nesiekia 50 tūkstančių. Tada bus didesnė konkurencija ir kai kam teks atsisakyti planų toliau būti Tarybos nariu.
Tad kokios grėsmės kyla ar gali kilti mažėjant miesto gyventojų? Neseniai išėjo naujas IQ žurnalo liepos mėnesio numeris (Nr. 52), kuriame yra du neblogi straipsniai, „Priklausomybės nuo vieno“ ir „Vilnius ir visa kita“, nagrinėjantys tokių miestelių, kaip Jonava, ateitį (rekomenduoju Tarybos nariams perskaityti). Tuose straipsniuose yra pateiktas Detroito miesto (JAV) bankroto pavyzdys, arba kaip pramonė anksčiau buvo miesto plėtros sąlyga. Detroite būrėsi trys automobilių kompanijos, susidūrusios su krize (pralaimėjo konkurencinę kovą japonų ir vokiečių mašinų gamintojams), jos pasitraukė iš miesto. O kadangi miesto valdžia turėjo skolų, kurių nepajėgė išmokėti, paskelbė esanti nemoki ir patvirtino bankroto procedūrą.
Mūsų atveju, bendrovė „Achema“, buvusi Jonavos ir rajono plėtros sąlyga, šiuo metu taip pat palaiko miesto gyvybę, ir tai anaiptol nėra dėkinga dovana. Tai yra sovietmečio pakišta bomba, kuri kada nors gali sprogti, jeigu verslas nebus diversifikuotas, t.y. jei nebus plėtojamos įvairios pramonės šakos ar paslaugų sektorius – tam tikros mažos „Achemos“ su skirtingais produktais. Todėl, užsidarius gamyklai, galbūt dėl naujų technologijų ar išradimų, kurie gali pakeisti trąšas, pavyzdžiui GMO (genetiškai modifikuotas organizmai), Jonavą gali ištikti nuopuolis, arba krizė. Žinoma, toks teiginys – šūvis toli į priekį, bet, šiems pasvarstymams tapus realybe, išsipildytų greitasis miesto žlugimo scenarijus.
Yra ir lėtasis, demografinis, miesto žlugimas, kai drastiškai sumažės gyventojų ir Jonavoje trūks gerų specialistų ar bet kokių darbuotojų. Nes gabus jaunimas, kuris iš esmės yra šių laikų miestų plėtros sąlyga, išvažiuoja į didesnius miestus, kurių kultūra ir savęs realizavimo, karjeros galimybės, ateities perspektyvos tenkina šių jaunuolių lūkesčius. Jeigu tokio jaunimo atstovo paklaustum, ar ketina po studijų grįžti ir gyventi Jonavoje, labai retas atsakytų teigiamai. Ir tai nėra nepakankamo jaunimo projektų finansavimo ar per mažo dėmesio jaunimui apskritai padarinys.
Po šių problemų sektų sumažėjusios Savivaldybės pajamos, tiksliau, neužtektų pajamų, kad ji galėtų vykdyti visas priskirtas funkcijas ir išmokėti ar refinansuoti skolas. Tad lieka vienintelis kelias – miesto bankrotas.
Šie svarstymai turbūt sulauks ir prieštaravimų, kad pakeisti Jonavos plėtros kryptį ar bent jai daryti įtaką neturime galių ir instrumentų. Toks pasiteisinimas yra įprastas. Pasak filosofo Gintauto Mažeikio, politinius procesus pakeitė paprasčiausi kivirčai, o pateisinant savo neveiklumą visa kaltė verčiama aplinkybėms, kitaip sakant, vykdoma aplinkybių politika. Aplinkybės dažniausiai būna tokios: centrinė valdžia neduoda daugiau galių ir instrumentų; centrinė valdžia neduoda pakankamai resursų idėjoms įgyvendinti; centrinė valdžia už laisvesnį judėjimą ir miesto valdymą pradės ieškoti priežasčių nubausti; dabartinė koalicija per silpna, prieštaringa ar neveiksminga, per sena pokyčiams ir kt. Tad ko galima tikėtis iš tokios politikos? Dviračių takų, pastatyto sporto centro be galbūt kitų reikalingų funkcijų, sutvarkytų aikščių ar kelių – gražu, bet tik tiek. Jeigu miesto vizijai sukurti ir jai realizuoti (aš nekalbu apie pramoninį miestą ir kitas abstrakcijas, kurios dažniausiai lieka popieriuje) trūksta galios, tai gal įgyvendinkim rimtas idėjas? Pavyzdžiui, kodėl miesto centre, šalia Ramybės skvero, neįkūrus gulbių sodo, kuris pateisintų Jonavos herbą? Toks gulbių sodas būtų vienintelis Lietuvoje, ir Jonava nebūtų tik stotelė degalams įsipilti ir maistui nusipirkti, o svarbi turistų lankoma vieta.
