Prastovos - žodis, kurį nuolat girdėjome koronaviruso pandemijos metu: apribojus veiklas, dalis šalyje dirbančių įmonių negalėjo tęsti įprasto savo darbo. Prastovas ne vienas darbdavys paskelbė ir pasibaigus pandemijos ribojimams: motyvuojama išaugusiomis energetikos bei žaliavų kainomis. Tai, kaip žinia, neaplenkė ir bendrovės AB ,,Achema" (plačiau skaitykite čia). Achemiečiai teiraujasi, kokios aplinkybės lemia, ar įmonė gali skelbti prastovas, ar ne?

,,Vis dar esu prastovose. Jos jau ne pirmos šiais metais ir tai atsiliepia mano šeimos biudžetui. Noriu pasiteirauti, kada darbdaviai gali skelbti jas? Kokias teises turi darbuotojai?", - teiravosi achemietis, viešai nenorėjęs skelbti savo vardo.

Paaiškinimus portalo jonavoszinios.lt prašymu pateikė Valstybinė darbo inspekcija.

Keli atvejai

Ši pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 47 straipsnis reglamentuoja atvejus ir sąlygas, kuomet gali būti skelbiama prastova. Šio straipsnio 1 dalyje yra numatyti keli atvejai, kai darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą, t. y.:

1) darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo;

2) darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino laikotarpiu nustatytų veiklos ribojimų ir dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu arba kai darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo.

Prastovos - kai negali pasiūlyti kito darbo

,,Informuojame, kad kai darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės, pvz. sustojus gamybai, negavus reikiamų žaliavų ir pan. darbdavys pirmiausia (esant tokiai galimybei) pasiūlyti darbuotojui kitą darbą. Jeigu darbdavys neturi galimybės pasiūlyti dirbti kitą darbą arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, tuomet darbdavys turi teisę skelbti prastovą", -paaiškino VDI.

Apie užmokestį

Pažymėtina, kad prastovos pagal DK 47 straipsnio 1 dalies 1 punktą apmokėjimo tvarka reglamentuota DK 47 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punkte. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kiekvieną kalendorinį mėnesį darbuotojo prastovos laikotarpiu darbuotojo gaunamas darbo užmokestis už tą mėnesį negali būti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma.

Be to, DK 47 straipsnio 2 dalies 5 punkte darbdavys gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą tam tikram laikotarpiui sumažindamas darbuotojo darbo laiko normą per savaitę (ne mažiau kaip keturiasdešimt procentų darbo laiko normos, o jeigu trumpinamas darbo valandų per dieną skaičius, darbo diena negali būti trumpesnė negu trys valandos), raštu nustatydamas, kuriomis dienomis darbuotojas dirbs, paliekamos dirbti darbo dienos pradžią ir pabaigą ir dalinės prastovos laiką. Dalinės prastovos laikotarpiais už laiką, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam mokama šios dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta tvarka.

Dalinės prastovos

Anot VDI, DK yra nustatyta minimali dalinės prastovos trukmė ir neturėtų būti atvejų, kai skelbiama dalinė prastova, pavyzdžiui, sumažinant savaitės darbo dienų skaičių viena darbo diena arba darbo dienos trukmę dviem valandomis, išskyrus atvejus, kai darbuotojas dirba ne visą darbo laiką. Tuo atveju, kai darbuotojo darbo laiko norma yra mažiau nei 40 valandų per savaitę, skelbiant dalinę prastovą darbo dienų per savaitę ar darbo valandų per dieną skaičius mažinamas proporcingai. 

Esant poreikiui dalinė prastova galėtų būti skelbiama ir taikant abu aukščiau aptartus darbo laiko sumažinimo būdus vienu metu, pavyzdžiui, per savaitę sumažinant darbuotojo darbo laiko normą 40 proc., o likusias dirbti dienas trumpinant trimis darbo valandomis. 

Asociatyvi pixabay.com nuotr.