Švedijos ambasados Vilniuje įsteigtas Žmogaus teisių apdovanojimas – tokį įvertinimą gavo Lietuvos gėjų lygos (LGL) emocinės paramos platformoje savanoriaujanti jonavietė Violeta Tamelytė.  Šis jai skirtas už darbą su LGBTQ+ jaunuoliais, jų tėvais, kita jiems artima aplinka bei specialistais. Ir nors pati Violeta ties tuo darbuojasi jau ne vienus metus, mergina neslepia, kad apdovanojimas jai buvo visiškai netikėtas.

Visiškai nesitikėjo

„Užsiimdama vienokia ar kitokia veikla aš nelaukiu įvertinimo, o juo labiau – apdovanojimo. Nesitikiu, nes orientuojuosi į tai, ką galiu padaryti, kad kitiems būtų nors šiek tiek saugiau gyventi ir jie jaustųsi galintys tiesiog būti savimi“, – paklausta apie apdovanojimą kalbėjo jonavietė. 

Jaučia baimę

Violeta LGBTQ+  bendruomenei priklausančius jaunuolius ir jų tėvus konsultuoja remdamasi asmenine patirtimi bei sukauptomis žiniomis. Būtent tai jai leidžia pastebėti, kad dalis visuomenės yra nuolat varžoma daugybės socialinių normų, stereotipų.

„Žmonės jaučia baimę būti tuo, kas jie yra. Dažnai galima išgirsti klausimą, kas jiems draudžia tai daryti? Niekas, bet taip kalbėti  paprasta tiems, kurie tiesiog prisitaiko prie ribotumo, stengiasi atitikti visuomenės normas ir gyvena taip, kaip reikia. Suprantu, kad mano žodžiai gali iššaukti nepasitenkinimą, pasipiktinimą, bet tokie jausmai  kyla tiems, kurie gyvena taip, kaip turi gyventi, o ne taip, kaip iš tiesų patys nori. 

Tai ir įprasmina tokius apdovanojimus – jie plečia visuomenės ribas, jos tampa tarsi guminės, atsiranda erdvės jas plėsti“, – kalbėjo mergina.

Ragina mylėti save

Violeta tiki, kad tokie apdovanojimai – vilties įkvėpimas visai LGBTQ+ bendruomenei.

„Jie plečia visuomenės ribas, jos tampa tarsi guminės, atsiranda erdvės jas plėsti. Jie įkvepia ir tikėjimą, kad saugesnė dabartis yra jau dabar ir tos vilties reikia ne tik jaunuoliams, bet ir suaugusiesiems. Pagalba reikalinga ir jiems.

Aš, galbūt, nedarau kažkokių didelių darbų, tačiau darau ir darysiu viską, ką galiu, kad LGBTQ+ bendruomenė jaustųsi saugi būti ir džiaugtis gyvenimu. Jau senai atėjo laikas nusimesti svetimas kaukes ir mylėti pirmiausiai save“, – teigė jonavietė.

Jaučiasi drąsiau 

Pasakodama apie  darbą su LGBTQ+  bendruomene mergina neslepia, kad ir pati yra dalis jos. Būtent asmeninė patirtis jai leidžia teigti, kad visuomenėje galima įžvelgti jos laisvėjimo užuomazgas. 

„Prieš kelerius metus niekada nebūčiau pagalvojusi dalyvauti „Baltic pride“ parade ar kokiame nors panašiame renginyje, nes nesijaučiau saugiai. Dabar aš drąsiai dalyvauju renginiuose, kuriuose tolerancija, priėmimas ir tiesiog meilė, pirmiausiai sau, lipa per visas negatyvumo sienas. Tai nereiškia, kad mes pradedame „verbuoti“ kitus ar daryti kažkokią tikslingą įtaką vaikams. Kad ir kaip kai kurie žmonės nori tuo tikėti, jie tik veltui eikvoja savo dėmesį bei energiją. 

Kiekvienas turi teisę pasirinkti, kokiame pasaulyje nori gyventi.  Aš matau, kad vis daugiau žmonių pasirenka gyventi taip, kaip jie nori. Šio proceso niekaip negalima sustabdyti, jokiais įstatymais, stereotipais, žodžiais ar veiksmais. 

Tai nėra tik apie LGBTQ+ bendruomenę, tai yra apie visus žmones nepriklausomai nuo to, kokios bendruomenės dalimi jie yra. Pradėkime pirmiausia mylėti save, o visa kita savaime pasikeis“, – sakė mergina. 

Kreipiasi į skaudinančius

Violeta neabejoja, kad siekiant panaikinti iki šiol jaučiamą atskirtį tarp skirtingų socialinių grupių, reikės įveikti dar nemenką kelią. 

„Didelė dalis žmonių teigia, kad LGBTQ+ žmonių neturėtų būti, garsiai sako, kad mus reikia šaudyti. Tokiems galiu tik užduoti klausimą - ar jūs nuoširdžiai tikite savo žodžiais? Kaip jaustumėtės jei jūsų ar jūsų artimųjų nemėgstantys asmenys šitaip pasielgtų su jumis? Esu tikra, kad jausmas būtų sunkiai apibūdinamas žodžiais. 

Todėl, kai kitą kartą sakysite, kad  LGBT+ asmenis reikia žudyti, pagalvokite apie savo žodžius. Pagalvokite, ar patys sau to linkėtumėte ir ar norėtumėte, jog kiti jums to taip širdingai linkėtų? Atsakymų nereikia... Neabejoju, kad to nenorėtų niekas“, – pokalbio pabaigoje kalbėjo Violeta. 

Teksto autorė Jovita Stanevičiūtė