Jonavietis Kęstutis pasakoja, kad šalia jo daugiabučio namo auga ne vienas medis, pernai pasodintos tujos, įrengtas gėlynas. Jo žodžiais tariant, gausi augmenija puošia daugiabučio kiemą, tačiau nuolatos kenčia nuo benamių kačių bei gyventojų vedžiojamų šunų šlapimo.

,,Man labai keista, kad daugybė žmonių nesupranta, jog gėlės, medeliai ir graži veja atsirado ne iš dangaus. Kai matau per langą, kaip augalus ,,žymi“ šunys ar katinai, užverda kraujas. Jei jau vedame šunis su pavadėliais, tai gal reiktų kontroliuoti, kur dergia augintiniai? Pats taip pat turiu šunį, bet niekad neleidžiu šlapintis jam nei ant automobilių ratų, nei ant pastatų, nei ant medelių. Nesu paranojikas, bet gaila augalų, kurie iškentė žiemą, o dabar kenčia dėl neatsakingo gyventojų elgesio. Juk nieko nenutiks, jei timptelėsim pavadėlį ir pavesime savo gyvūną kelis metrus toliau. Vis tik leisdami savo augintiniams šlapintis ant svetimo turto, jūs jį gadinate... Man kyla klausimas, ar toks elgesys nėra viešosios tvarkos pažeidimas?“, - kalbėjo Kęstutis.

Susisiekus su Jonavos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriumi, jo vedėjas Andrius Venckus atkreipė dėmesį, kad gyvūnų laikymo taisyklės nenurodo surinkti augintinių šlapimo. Tačiau gyventojai neturėtų vestis savo keturkojų į vaikų žaidimo aikšteles, stadionus ir kitas teritorijas, pažymėtas draudžiamaisiais ženklais.

,,Tikrai niekas nenubaus šeimininko, jei jo šuo nusišlapins ant medžio. Baudos gresia tik asmenims, kurie vedasi savo augintinius ten, kur jiems negalima būti“, - kalbėjo A. Venckus, pridurdamas, kad pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie draudimą  šlapintis keturkojams ant pastatų.

Teritorijų apželdinimu besirūpinantys specialistai sutinka, kad šlapimo rūgštis tikrai gali išdeginti veją, nudeginti gležnus, jaunus augalus ir ypatingai kenkia spygliuočiams. Nepaisant to, ar augalas patirs matomą žalą priklauso ir nuo jo būklės. Pamačius gyvūną nusikaltimo vietoje, patariama nupilti jo šlapimą kibiru vandens. Taip bus sumažinta žalos tikimybė.