Artėjant Atvelykiui, Jonavos kultūros centro krašto muziejus pakvietė į Lietuvą atvykusius ukrainiečius iš arčiau susipažinti su mūsų šalies tradicijomis. Čia pat buvo suteikta galimybė išbandyti nuo seno lietuvių pamėgtą tradicinį kiaušinių marginimo vašku būdą. Tačiau, kaip teigia patys ukrainiečiai, nei jis, nei kitos lietuviškos tradicijos jiems nėra tolimos. Anaiptol, įžvelgtas ne vienas panašumas.
Gražūs mainai
„Jonavos turizmo informavimo centras ir krašto muziejus jau kurį laiką bendrauja su aktyviais, į įvairias veiklas norinčiais įsitraukti ukrainiečiais. Į svečius vis užsukanti tekstilės dirbinių meistrė Oksana Mentkevič dar prieš Velykas pademonstravo ukrainietiškus šventinio stalo papuošimus. Susidomėjome ir nusprendėme pakviesti žmones pasimokyti to. Kadangi iki švenčių tokio renginio nespėjome suorganizuoti, jis vyks šios savaitės pabaigoje, prieš pat mūsų Atvelykį, arba ukrainiečių Velykas – jie jas minės balandžio 24-ąją.
Pasiteiravome ukrainiečių ar jie norėtų daugiau sužinoti apie mūsų velykines tradicijas. Išgirdus teigiamą atsakymą, pakvietėme juos pamarginti kiaušinius pagal mums įprastą būdą, marginimą vašku, labiausiai paplitusį Suvalkijoje ir Žemaitijoje ir dėl savo puošnumo, dekoratyvumo pasklidusį po visą Lietuvą. Gavosi gražūs kultūriniai mainai“, – paklausta apie tai, kaip gimė mintis pakviesti kitataučius į aptartą renginį, pasakojo JKC krašto muziejaus edukatorė Rasa Kulytė - Libienė.
Atkreipė dėmesį į panašumus
Be margučių marginimo, susirinkusieji turėjo galimybę išgirsti apie Gavėnios tikslus ir prasmę, Didžiosios savaitės apeigas bei pasiklausyti Jonavos krašto žmonių velykinių pasakojimų.
,,Vedant edukaciją, ukrainiečiai ne kartą atkreipė dėmesį, jog jie turi labai panašius velykinius papročius, dauguma jų kartojasi. Skiriasi tik tas, kad susirinkusieji savo krašte neturi margučių ridenimo tradicijos“, – kalbėjo edukatorė.
Prireikė žodyno pagalbos
Nors muziejuje vedamas edukacijas užsieniečiai išbando neretai – jomis domisi į Jonavos mokyklas pagal Erasmus programas atvykę moksleiviai pagal, R. Kulytė - Libienė pripažįsta, kad norint pravesti užsiėmimą ukrainiečiams, prireikė žodyno.
„Viską pasakojau rusų kalba ir nors mokėjau ją nuo seno, yra specifinių žodžių, kuriuos reikėjo prisiminti ar susirasti. Pasinaudojau interneto žodynų pagalba. Išsiverčiau sudėtingiausias frazes ir edukacijos metu turėjau jas „po ranka“, jog galėčiau panaudoti, jei ką netyčia primirščiau“, – pasakojo moteris.
Negalėjo nuslėpti emocijų
Renginyje kelis margučius išmarginusi Tatjana džiaugėsi, kad užsiėmimas jai labai patiko. Nepaisant to, ji labiausiai norėjo kalbėti ne apie tai.
„Pasinaudodama proga noriu pasakyti, kad Lietuva mus priėmė be galo gerai. Man dar sunku apie tai kalbėti, bet norisi pasakyti ačiū.
Jūsų žmonės labai geri, padeda kaip tik gali. Daug pagalbos sulaukiame ir iš dukros mokyklos. Ji mokosi Jonavos „Neries“ pagrindinėje mokykloje. Galiu pasakyti, kad tiek jos direktorė, tiek klasės auklėtoja, atiduoda visą sielą. Esu be galo dėkinga joms“, – sunkiai rinkdama žodžius bei braukdama ašaras kalbėjo Tatjana.
Žino, ko imsis sugrįžusi
Moteris atvira – ją iki šiol jaudina ir savanoriaujančių žmonių atsidavimas, padėjęs suprasti savanorystės prasmę.
„Esu medikė. Kai tik turėsiu galimybę grįžti į Ukrainą, eisiu savanoriauti. Pamačiusi, kaip padeda jūsų žmonės, supratau, kokia svarbi yra savanorystė“, – teigė Tatjana.
Renginys, kurio metu bus galima kartu su ukrainiečiais pasimokyti stalo dekoravimo meno vyks balandžio 22-ąją. Daugiau informacijos apie jį galite rasti paspaudę čia.
Teksto autorė Jovita Stanevičiūtė
