Pastarąsias 24 val. Jonavoje fiksuojamas kietųjų dalelių (KD10) paros ribinės vertės viršijimas aplinkos ore.

Oro užterštumo lygio indeksas (OUI) rodo, kad Jonavoje užterštumas KD10 yra aukštas. Esant aukštam užterštumui - aktyvia veikla atvirame ore gali užsiimti tik visiškai sveiki žmonės; siekiant išvengti dar didesnio oro užterštumo, rekomenduojama nevažiuoti savu automobiliu, patariama naudotis viešuoju transportu.

Anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC), padidėjusį užterštumą sukėlė nepalankios meteorologinės sąlygos ir padidėjusi tarša iš priemiesčių ir miesto individualių namų dėl intensyvesnio šildymo.

NVSC specialistai pataria, kaip derėtų kūrenti krosnis, katilus šiomis dienomis, kad nepakenktume savo sveikatai. 

Efektyvus šildymo įrenginių naudojimas 

Pakankamas oro tiekimas reikalingas švariam ir efektyviam degimo procesui užtikrinti. Kai temperatūra yra pakankamai aukšta iš degančių malkų ar kito kietojo kuro išsiskiria mažiau kenksmingų cheminių medžiagų, nes jos proceso metu sudega.

Kad degimo temperatūra kuo greičiau pakiltų būtina pakankamai atverti oro įleidimo angas, kad uždegtos malkos nesviltų, ir kuo greičiau užsiliepsnotų.

Kai ugnis ryškiai dega reikia sumažinti oro padavimą, kad malkos nesusikūrentų per greitai. Atkreiptinas dėmesys, kad oro tiekimas neturėtų būti sumažintas tiek, kad nesimatytų malkų liepsnojimo.

Jeigu užgesus liepsnai ir pakuroje likus žarijoms patalpų oro temperatūra nepasiekė komforto lygio, į krosnį galima įdėti daugiau malkų. Įdedant papildomai malkų reikia padidinti oro tiekimą taip kaip kūrenimo pradžioje.

Daugelis žmonių daro klaidą siekdami, kad malkos ilgiau degtų krosnyje, labai sumažina oro tiekimą į pakurą. Per daug sumažinus oro tiekimą nukenčia degimo kokybė ir padidinamas išsiskiriančių teršalų kiekis (pvz., kietųjų dalelių).

Primename, kad patalpų oro kokybė yra ypatingai svarbi, kadangi jose, ypač šaltuoju metų laikotarpiu, praleidžiame didžiąją dalį paros laiko. Oro kokybė gali pablogėti dėl patalpų šildymo, nes degimo proceso metu patalpoje sumažėja deguonies ir padidėja anglies dvideginio koncentracija, todėl svarbu vėdinti patalpas. Ypač gerai reikia vėdinti patalpas, kuriose yra instaliuotas šildymo įrenginys. Rekomenduojama vėdinti nors 2 kartus per dieną – ryte ir vakare iki dešimties minučių, priklausomai nuo aplinkos oro temperatūros (patalpų temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu turėtų būti 18–22 °C). 

Kūrenimo rekomendacijos individualių namų ūkių (būstų) gyventojams: 

  • Malkos turi būti sausos. Kaip namų sąlygomis patikrini malkų drėgnumą – ant vieno malkos galo paskleiskite šiek tiek indų plovimo skysčio ir pūskite į kitą galą, jei muiluotame gale atsiranda burbuliukų – mediena tikrai sausa (drėgnumas 5–12 proc.), kuo mažiau burbuliukų tuo medienoje drėgmės bus daugiau (pvz., jei drėgmė >20 proc. – burbuliukų neišpūsite).
  • Atminkite, jei naudojate per drėgną medieną (pvz., 21–22 proc. drėgmės), degimo procesas bus neefektyvus, kadangi išsiskyrusi energija bus sunaudota medienos džiovinimui, o ne patalpų šildymui. Be to, deganti drėgna mediena į aplinkos orą išskiria daugiau teršalų. Kad malkos nėra sausos galime įsitikinti, jei degant joms girdimas šnypštimas.
  • Pakankama oro trauka kamine. Kaip namų sąlygomis patikrinti oro trauką – prieš uždegant kurą šiek tiek praverkite krosnies dureles ir šalia uždekite žiebtuvėlį. Liepsna turėtų linkti link pakuros. Jei to nėra, siūlytume išvalyti kaminą, pakurą ir pelenų surinkimo angą. Įspėjame, kad dėl nevalytų dūmų šalinimo takų didėja gaisro rizika. 

Rekomendacijos padidėjusio oro užterštumo sąlygomis: 

  • Rizikos grupei priskirtiems asmenims, patariame lauke būti toliau nuo matomų taršos šaltinių (judrių gatvių, rūkstančių kaminų, vietų kuriose jaučiamas specifinis kvapas), kitu atveju likti namuose ir stebėti sveikatą
  • Planuojant fizinį aktyvumą ir sportuojantiems lauke, siūlome pasirinkti vietas toliau nuo taršos šaltinių, o aktyvumo trukmę koreguoti pagal savijautą.
  • Dėl darbo ar kitų priežasčių ilgą laiką būnantiems užterštose vietose siūlome dėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemones (kurių techniniuose reikalavimuose nurodyta, kiek galima būti aplinkoje, atsižvelgiant į oro teršalų koncentraciją).
  • Likę namuose neatidarinėkite orlaidžių, langų ir durų; važiuojant autotransporto priemonėmis sandariai uždarykite langus.
  • Vertinkite savo sveikatos būklę, pasijutę prastai (atsiradus simptomams) nedelsdami kreipkitės į gydytoją. 

Gyventojų rizikos grupė:

kūdikiai, vaikai, nėščiosios, pagyvenusieji asmenys, asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo sistemos ligomis bei kraujotakos sistemos ligomis. 

Teršalų ūmaus poveikio simptomai:

akių, nosies ir gerklės dirginimas, dusulys, kosulys, susilpnėjusi plaučių funkcija (ypač sergantiems lėtine obstrukcine plaučių liga), padidėjęs kvėpavimo takų imlumas kvėpavimo takų infekcijoms (ypač vaikų), paūmėjusios kvėpavimo takų alerginės uždegiminės reakcijos.

Oro kokybės tyrimų duomenys skelbiami Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje ČIA 

 

 

 

Portalo jonavoszinios.lt informaciją skelbti, atgaminti, atkurti, reprodukuoti ar kitaip plagijuoti kitose visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose, be raštiško ar žodinio UAB "Jonavos žinios" sutikimo draudžiama. Visos teisės saugomos.

Taip pat skaitykite: