Vasario mėnesį Jonavoje įsteigta Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės komisija, o vienas pirmųjų naujosios komisijos planų – svarstoma galimybė Jonavoje įsteigti žemo slenksčio kabinetą, kur narkotikus vartojantys asmenys galėtų pasikeisti švirkštus, adatas ir pasitikrinti, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis.
Pasak komisijos pirmininko Remigijaus Osausko, inicijavusio tokios komisijos atsiradimą Jonavos rajone, jau senokai pribrendo reikalas mūsų rajone imtis ne tik prevencinių, tačiau ir realių priemonių padėti narkotikus vartojantiems asmenimis, jų šeimų nariams.
„Į pirmąjį komisijos darbo posėdį pasikviečiau Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovą, nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Galiu gyventi“ atstovus bei Kauno labdaros ir paramos fondo „Rigra“ vadovę. Tai žmonės, kurie turi praktinės patirties dirbant su narkotines medžiagas vartojančių asmenų švietimu, pagalba jiems“, - „Jonavos žinioms“ sakė R.Osauskas.
Kalbėta apie konkrečias priemones, padedančias gydyti asmenis, vartojančius narkotines medžiagas ar mažinančias jų daromą žalą, kurios jau taikomos Lietuvoje.
„Pagrindinė tema buvo apie galimybes steigti Jonavoje žemo slenksčio kabinetą bei pradėti taikyti gydymo metadonu programą“, - sakė R.Osauskas.
Lietuvoje tokie kabinetai nėra naujiena, o kai kuriose savivaldybėse jie veikia daugiau nei 10 metų.
„Tačiau Lietuvos mastu šios paslaugos vis dar pasiekia tik mažą dalį žmonių, kuriems jų reikia. Artimiausiu metu kabinetų plėtra bus finansuojama iš ES struktūrinių fondų lėšų.
Jonavoje, kaip ir visur kitur yra žmonių, kurie švirkščiasi narkotikus, o tai didina įvairių ligų plitimo tikimybę. Vis tik Lietuvoje ŽIV ir hepatitais B ir C daugiausiai užsikrečiama per švirkštus.
Žemo slenksčio paslaugų nauda yra keleriopa: visų pirma, tai yra pirmasis pagalbos taškas švirkščiamuosius narkotikus vartojantiems asmenims. Nemažai jų yra nedrausti, todėl jokia kita su sveikata susijusi pagalba pradžioje jiems tiesiog neprieinama. Šiuose kabinetuose paslaugos anonimiškos, dokumentų nereikia, kuriama pasitikėjimo aplinka.
Su žmonėmis kalbamasi, teikiama informacija, jie motyvuojami žengti tolesnius žingsnius, tačiau tai neįvyksta nei per dieną, nei per mėnesį. Žmonėms aiškinama, kaip jiems tai padaryti.
Dalijami švirkštai labai sumažina infekcinių ligų riziką, be to kabinetai surenka naudotus švirkštus, todėl jie nebesimėto gatvėse. Klientai turi galimybę per vos keletą minučių išsitirti dėl ŽIV greitaisiais testais ir esant teigiamam rezultatui, sužino, ką toliau daryti, kaip saugotis, kad neužkėstų kitų. Taigi nauda ir asmeniui, ir visai visuomenei“, - sakė R.Osauskas.
Pasak R.Osausko, „žemo slenksčio“ kabineto teikiamos paslaugos nėra gydymas, nes priklausomybių gydymo procesas yra panašus į daugelio lėtinių psichikos ligų gydymą.
„Kalbant konkrečiai gydymą metadonu, šis medikamentas yra labai pigus. Specifika ta, kad medikamentas geriamas gydymo įstaigoje personalo priežiūroje kasdien, taip pat itin svarbu gydymą derinti su socialine pagalba.
Tačiau reikia nepamiršti, kad gydymo negaunantis priklausomas asmuo visuomenei “kainuoja” daug daugiau nei gydomas: tai ir nesprendžiamos socialinės problemos, vis didėjanti atskirtis, našta artimiesiems, nedarbas, nusikalstamumas, narkotikų rinkos klestėjimas, ir per naudotų švirkštų dalijimąsi plintančios infekcijos, tokios kaip ŽIV ar hepatitai B ir C, kurių pasekmės ir gydymas kainuoja daug daugiau.
Valstybei 1 ŽIV infekuoto asmens gydymas per metus atsieina 8-9 tūkst. eurų, tuo tarpu žemo slenksčio kabineto teikiamoms paslaugoms vienam žmogui per metus prireiktų 150 eurų“, - kalbėjo R.Osauskas.
Valdas Šiškus, VšĮ narkomanų reabilitacijos centro „Sugrįžimas“ vadovas, Lietuvos priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenių asociacijos vadovas: „Žemo slenksčio kabinetų paskirtis yra žalos mažinimas visuomenei. Jonavos situacijos aš nežinau, tačiau reiktų atlikti kažkokius skaičiavimus, tyrimą, kiek žmonių toks kabinetas gali pritraukti ir ar verta jį steigti. Kiek žinau, Kaune jis veikia gana sunkiai – narkotikus vartojantys žmonės jame lankosi negausiai.
Šie kabinetai yra skirti visų pirma tam, kad sumažinti žalą visuomenei, o taip pat žmones motyvuoti gydytis, kalbėtis su jais, informuoti apie galimybes.
Mindaugas Survilas, priklausomybių reabilitacijos centro „Meikštų dvaras“ vadovas: „Prasmė steigti tuos kabinetus yra. Visų pirma, jie yra reikalingi visuomenei. Narkotikus vartojantys žmonės čia keičia švirkštus, vykdoma metadono programa, atliekami tyrimai dėl ŽIV, kitų užkrečiamųjų ligų, vykdoma ir tam tikra kontrolė. Tai apsaugoja visuomenę.
Garsiai apie tai nekalbama, tačiau kokia nauda pačiam vartotojui? Tai ir moralės klausimas –žemo slenksčio kabinetai neskatina nutraukti narkotikų vartojimo ir tarsi sakoma: tu „kaifuosi“, bet numirsi su priežiūra.
Tačiau, kaip ir minėjau, visuomenei tokie kabinetai yra naudingi“.
Kauno nakvynės namų direktoriaus pavaduotoja Danutė Čibirauskaitė: „Žemo slenksčio kabinetas pas mus veikia, o jo įsteigimas – pasiteisino. Tačiau čia ateina ir tie žmonės, kurie neturi kur nusiprausti, mat mes teikiam ne tik paslaugas narkomanams, tačiau ir higienos paslaugas. Čia yra dušai, žmonės gali pasikeisti drabužius, jei reikia – medicinos slaugytoja sutvarsto žaizdas. Taip pat keičiami švirkštai – žmonės turi atnešti panaudotus, ir tada jiems duodami nauji. Kabinetas veikia kasdien nuo 9 iki 13 valandos. Metadono programos nėra – ji vykdoma ne pas mus, tačiau Priklausomybės ligų centre“.
Žemo slenksčio paslaugos
Žemo slenksčio paslaugų teikimo tikslas – sumažinti su švirkščiamųjų narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu ne gydymo tikslui bei rizikinga elgsena susijusį infekcijų plitimą, perdozavimo ir mirties atvejų riziką, nusikalstamumą, kitas neigiamas sveikatos, socialines, ekonomines, teisines pasekmes visuomenei ir asmeniui.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis 2014 m. Lietuvoje žemo slenksčio paslaugas teikė 11 savarankiškų juridinių asmenų arba įstaigų ar organizacijų struktūrinių padalinių – kabinetų. Bendras apsilankymų žemo slenksčio paslaugų kabinetuose skaičius 2014 metais yra apie 6 tūkst. mažesnis lyginant su 2013 metais - atitinkamai 32 004 ir 38 017.
2014 m. Lietuvoje žemo slenksčio paslaugų kabinetuose buvo išdalinti 154 899 švirkštai ir 85 612 adatos, o surinkta mažiau: atitinkamai 89 079 ir 61 491.
Jurgitos Lieponės tekstas, freeimages.com nuotr.
