Pavasariui įsibėgėjus, jonaviečiai nenustoja žavėtis skirtingose miesto gatvėse vis pražystančiomis gėlėmis: nužydėjusius krokus pakeitė narcizai bei našlaitės, pražydo magnolijos. Dar pernai sudarytas ir Jonavos išskirtinių medžių žemėlapis, kuriame – ne tik išskirtinių medžių vietos, bet ir jų aprašymai. Ar Jonavą jau galima vadinti žaliu miestu? Apie tai ir daugiau – pokalbyje su ilgametę patirtį turinčia biologe - dendrologe Danguole Liagiene. 

,,Be jokios abejonės, Jonava – žalias miestas, nes šalia gatvių, be naujai pasodintų, išsaugoti ir brandūs medžiai. Puiku, kad tokie medžiai auga ir miesto centre, skveruose bei parkuose. Jonavos miestas gali didžiuotis, kad turi želdinių priežiūros darbus atliekančią įmonę (aut. past. omenyje turima bendrovė ,,Jonavos paslaugos"), kurioje dirba kvalifikuoti, atsakingi specialistai, suprantantys kokios svarbios miestui yra viešosios žalios erdvės su sveikais, dekoratyviais želdiniais. Be to, Jonavos miestas įsikūręs geografiškai gražioje vietoje, prie Neries kranto, rytinėje dalyje ribojasi su miško masyvu", – paklausta apie Jonavos apželdinimą pasakojo  D. Liagienė.

Pasikeitė į gerą

2015-aisiais metais viename iš interviu dendrologė yra sakiusi (plačiau skaitykite čia), kad Jonava neturi išskirtinio veido. Paklausta apie tai dabar, D. Liagienė mini teigiamus pokyčius.

,,Tuomet Jonava praktiškai nesiskyrė nuo daugelio kitų Lietuvos miestų, kuriuose želdiniai – tiek esami, tiek naujai sodinami – nesulaukė pakankamai dėmesio. Tačiau šiuo metu Jonavos miesto žaliosiomis erdvėmis besirūpinantys specialistai atsakingai imasi viešų erdvių tvarkymo ar naujų želdinių sodinimo bei priežiūros darbų. 

Praktiškai visi darbai – įrenginėjami gėlynai, gatvių žaliosiose juostose sodinami medžiai, rekonstruojami skverai bei parkai – atliekami pagal parengtus projektus, tad šioje vietoje nebelieka vietos chaotiškam atsitiktinumui", – kalbėjo D. Liagienė.

Darbas – nelengvas

Anot jos, prižiūrėti miesto želdinius – nelengva užduotis.  

,,Tai yra daug žinių, gebėjimų ir su šia sritimi susijusių technologijų išmanymo reikalaujantis darbas. Be viso to, apželdinimo bei želdinių priežiūros specialistams neretai prireikia ir kantrybės ar atlaidumo, kuomet miesto gyventojai ką  tik pasodintą medį nulaužia ar jo kamiene išraižo savo vardą", – kalbėjo dendrologė. 

Tais pačiais 2015-aisiais metais D. Liagienė yra sakiusi, kad Jonavoje medžiai genėjami nekokybiškai. Pasiteiravus, ar situacija pasikeitė, D. Liagienė primena, kad ne visus brandžius medžius reikia genėti. 

,,To daryti nereikia, jeigu medis sveikas, jo laja – simetriška. Kalbant apie išlūžusias šakas, jų genėjimas –  būtinas. 

Jonavos Sąjūdžio aikštėje pasodinti Paprastojo klevo ‘Globosum’ veislės medžiai ilgą laiką nebuvo genimi, tačiau, mano žiniomis, pastaraisiais metais yra tinkamai genimi, todėl atrodo dekoratyviai ir, svarbiausia, yra sveiki. Tam, kad medis  nenukentėtų, išretinti jo lają ir atstatyt simetriją paprastai prireikia ne vieno sezono.

 Ar reikia genėti Prezidento gatvėje augančius medžius, kaip buvau sakiusi anksčiau,  komentuoti negaliu, nes pastaraisiais metais jų nemačiau. Tačiau esu įsitikinusi, kad Jonavos miesto želdiniais besirūpinančioje įmonėje dirbantys specialistai ir ekspertai yra kompetentingai įvertinę miesto medžių būklę ir turi parengę planą bei darbų eiliškumą, kur ir kokius medžius genėti, kur ir ką atsodinti ir pan. 

Kuo miestas žalesnis, kuo jame daugiau želdinių – tuo daugiau darbų.  Manau, kad tiek patys jonaviškiai, tiek  pro miestą pravažiuojantieji tikrai pastebi, kad Jonavoje esančios viešosios erdvės ir želdiniai pastaraisiais metais sulaukia pakankamai dėmesio, yra tinkamai tvarkomi ir prižiūrimi", – kalbėjo specialistė. 

Prisidėjo prie Jonavos gražinimo 

D. Liagienė yra prisidėjusi prie ne vienos Jonavos žaliosios erdvės apželdinimo. 

,,2015 metais kartu su įmonės ,,Jonavos paslaugos” specialistais, taip pat miesto meru diskutavome apie Jonavos želdynus, aptarėme, kokia galėtų būti jų vizija. Tais pačiais metais įrengėme Jonažolių skverą, o Sąjūdžio aikštėje bei kitose erdvėse pasodinome vienmečių gėlių.  Bendradarbiavimas vyksta iki šiol. Tiesa, reikia pabrėžti, kad jis abipusis: kai ką patariu jonaviškiams, o kai ko ir pati iš jų pasimokau", – sakė D. Liagienė. 

Ji taip pat parengė projektinių pasiūlymų stadijos projektą, skirtą apsodinti erdvei tarp J. Basanavičiaus ir J. Ralio gatvių.

,,Kadangi, mano manymu, tai išskirtinė, puikiai sutvarkyta miesto laikrodžio aikštė, želdinių pagalba norėjosi tą išskirtinumą dar labiau pabrėžti, atkreipti dėmesį. Todėl buvo parinkti neaukšti, formuojami augalų masyvai, tarp kurių įterpti daugiamečiai žoliniai ir žydintys augalai. Formuotų Ribes alpinum ‘Schmidt’ (Kalninio serbento ‘Schmidt’) krūmų ir žolinių augalų grupių formos atsitiktinės  – tokiu būdu siekiama teritorijai suteikti išskirtinumo, gyvumo. 

Būtent šios veislės krūmai parinkti dėl paprastos, nesudėtingos jų priežiūros, taip pat todėl, kad jie atsparūs užterštam miesto orui, pakantūs genėjimui bei anksti prabunda pavasarį. Daugiamečių žolinių augalų plotuose dominuos geltona, balta spalvos", – pasakojo D. Liagienė. 

Kiekvienam želdynui – specifiniai kriterijai

Kaip vyksta želdinių projektavimas? 

,,Aš galiu kalbėti tik už save, tai yra, ką aš įvertinu rengdama želdyno projektą. Pirmiausia išnagrinėju gautą užduotį konkrečiam želdyno projektui parengti – ją suformuluoja projekto užsakovas. Tuomet įvertinu projektuojamos teritorijos geografinę padėtį, dirvožemį, esamus augalus (tiek žolinius, tiek sumedėjusius), aplinkos už sklypo ribos įtaką (pastatus, jų paskirtis (ar tai gyvenamieji namai, ar prekybos centrai ir t.t.) ir stilistiką, gatves ir kt.). Projektuodama želdinius, įvertinu jų ekologinius poreikius, biologines savybes, suderinamumą. 

Kiekvienam konkrečiam želdynui galimi ir specifiniai vertinimo kriterijai, pavyzdžiui istoriniai, archeologiniai tyrimai ir kt.", – patirtimi dalijosi specialistė. 

Paklausus apie projektavimo iššūkius, D. Liagienė pamini situacijas, kuomet nedidelėje teritorijoje reikia pasodinti medžius, o jų ten negalima sodinti dėl esamų inžinerinių komunikacijų.

,,Tačiau rengdama projektus negalvoju, kad susiduriu su iššūkiais. Juos tiesiog traktuoju kaip skirtingas situacijas, kurių sprendimai pareikalauja daugiau ar mažiau žinių, patirties. Tad darbas šioje srityje reikalauja nuolatinio, įvairiapusio domėjimosi biologija, ekologija, dendrologija, geografija, architektūros tendencijomis, įvairiomis meno sritimis ir t.t.", – kalbėjo D. Liagienė.  

Bendrų tikslų link

Kalbėdama apie visos Lietuvos žaliąjį veidą, D. Liagienė pasakoja, kad rūpestis juo – aplinkai neabejingų specialistų akiratyje. 

,,Tiek Lietuvos kraštovaizdis, tiek viešos žalios erdvės išties labai rūpi, tad esame įkūrę Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociaciją, kuri vienija želdinimo, želdinių priežiūros bei su želdinimu susijusias paslaugas teikiančias įmones. Mūsų asociacijai priklauso įmonės, kurios siekia, kad želdinimo, želdinių priežiūros darbai būtų atliekami kokybiškai, taikant pažangias, gamtai draugiškas technologijas. Asociacijos įmonės-nariai yra išsikėlę ambicingus tikslus ir jų siekia. 

Tam, kad sukurtume pažangų požiūrį į teritorijų želdinimą ir priežiūrą, rengiame rekomendacijas, metodikas, seminarus, mokymus, konferencijas. Analizuojame gerus ir ne tokius gerus viešų erdvių apželdinimo bei priežiūros atvejus. Deja, pastarųjų vis dar yra per daug", – teigė dendrologė. 

Svarbu – visuma 

Pasiteiravus, kas jos nuomone svarbiausia rengiant miesto apželdinimo planus, specialistė akcentuoja supratimą, jog jis yra neatskiriamas nuo kitų miesto planavimo darbų. 

,,Žalių viešų erdvių įrengimas lygiai toks pat svarbus, kaip ir prekybos centro ar naujos gatvės įrengimas. Todėl labai svarbu, kad į miestų strateginių plėtros planų rengimą nuo pat pradžių būtų įtraukti kraštovaizdžio architektai, želdynų projektų specialistai. Iš želdinių mieste tikimasi ir reikalaujama gana daug: karštą vasaros dieną jie turi suteikti pavėsį, tanki lapuočio medžio laja turi apsaugoti nuo lietaus, stiprių vėjų, jie turi džiuginti žiedais ir spalvotais lapais, žaluma žiemą, o kartu su pastatais turi sukurti estetinį miesto vaizdą.  Želdiniai turi valyti ir gryninti taršų miesto orą, praturtinti miestą biologine įvairove ir t.t. 

Be to, vis dažniau girdime, kad prastėja mūsų visuomenės fizinė ir psichinė sveikata, tad žmonėms turi būti lengvai prieinamos žaliosios erdvės, kur jie galėtų pasivaikščioti, pailsėti, nusiraminti. Vyresni žmonės, kuriems sudėtinga nuvykti į užmiesčio miškus, turėtų turėti galimybę pasiekti miesto skverą ar parką, esantį netoli jų gyvenamosios vietos, kur galėtų susitikti su bičiuliais pokalbiui ar šachmatų partijai", – kalbėjo D. Liagienė.

Turi patenkinti poreikius

Ji neabejoja, kad  žaliosios viešos erdvės turi būti planuojamos taip, kad patenkintų vis didėjančius miesto gyventojų poreikius, jos turi būti darnios, jose turi augti sveiki, gyvybingi, ilgaamžiai augalai. 

,,Ilgaamžiškumą pabrėžiu neatsitiktinai:  specialistų trūkumas, darbo jėgos, augalų sodmenų brangimas įpareigoja viešų erdvių želdinimo ir priežiūros darbus atlikti kokybiškai, kad želdiniai kuo ilgiau gyvuotų. Taip pat būtina prisiminti, kad miesto augalai – gyvi organizmai, tik, skirtingai nuo gyvūnų, jie neturi galimybių pasitraukti iš jiems netinkančių, nepalankių sąlygų.  Be abejo, miesto apželdinimas – be galo plati tema, kurią galima aptarinėti, analizuoti pačiais įvairiausiais aspektais", – pokalbio pabaigoje sakė D. Liagienė.  

Tekste publikuojamų nuotraukų autorius - A. Reipa.