“Chorų karų” sezonui besiruošiantis “Jonavos pavasario” choras į repeticijų salę renkasi kelis kartus per savaitę. Repetuojamos ne tik dainos, tačiau ir šokių žingsniai, judesiai, pagaliau – jonaviečiai jaukinasi ir naują stilistės sukurtą įvaizdį. 

“Jonavos pavasario” choras turi ir savo seniūnus – Jurgitą Paulauskaitę ir Naglį Petkevičių. Abu jie – choro nariai, tačiau papildomai rūpinasi ir “techniniais” choro reikalais. 
Jurgita – graži, elegantiška ir moteriška, tuo tarpu Naglis – choro siela ir pats linksmiausias kolektyvo žmogus. 

Jurgita: “Tikiu tuo, ką darau”

Jurgita Paulauskaitė į “Chorų karų” atranką atėjo bemaž paskutinioji. Ji buvo ta, kuriai teko dainuoti po to, kai savo balsus komisijai "parodė" daugiau nei šimtas norinčiųjų dalyvauti TV projekte. Tačiau po to, kai uždainavo Jurgita, komisijai nekilo net menkiausios dvejonės – ji viena iš favoričių.

-Jurgita, ar pati tikėjai, kad pateksi į Jonavos miesto chorą?

- Taip, tikėjau. Visuomet tvirtai tikiu tuo, ką darau.  Džiaugiuosi, jog kolektyvo nariai manimi pasitiki ir išrinko seniūne - labai tai vertinu. Stengiuosi padėti mūsų choro komandai įvairiais klausimais. Esu tarpininkė tarp choristų ir choro vadovų- t.y., stilistės, choro generolo ir kt.

-Esi vyriausia Jonavos choro narė?

-Taip, esu vyriausia mergina chore - man net 23 metai!  

-Tu jonavietė?

-Gimiau ir užaugau Jonavoje, bet šiuo metu gyvenu ir studijuoju Kaune. Esu pedagogė - šiuo metu dirbu su ankstyvojo amžiaus vaikais, taip pat tęsiu magistrantūros studijas Vytauto Didžiojo universitete.

-Ar “Chorų karai” – pirmasis tavo “sceninis projektas”? Ko tikiesi iš jo?

-Ilgą laiką buvau ,,Kareiviško tango" grupės solistė.  Dainuoju nuo vaikystės. Jau pradinėje klasėje mano mokytoja pastebėjo, jog turiu gabumą dainuoti. Tada ir atradau meilę ir pomėgį muzikai.  
Iš “Chorų karų” tikiuosi pačių geriausių emocijų,  naujos patirties, tikiuosi sutikti įdomių žmonių ir kūrybingai praleisti laiką.

-Jonava – mažas miestas, palyginus su Kaunu, Vilniumi, Šiauliais. Kitaip tariant – konkurencija nebus maža. Tavo nuomone, kur yra stiprioji Jonavos choro pusė?

- Nebijau didesnių miestų konkurencijos, nes visuomet vadovaujuosi trijų ,,N" taisykle – nieko nėra neįmanomo. Manau, jog "Jonavos pavasario" choro  stiprioji pusė yra jaunas, bet darnus kolektyvas. 

Vienas iš didžiausių choro pliusų yra tai, jog choro komandą sudaro labai stiprus savo srities profesionalai. O mūsų choro išskirtinumas jau prasideda nuo pavadinimo.

Naglis: “Noriu, kad choras būtų kaip šeima”

Naglį Petkevičių galima sutikti daugelyje miesto renginių. Devyniolikmetis Naglis pernai baigė Jonavos J.Ralio gimnaziją. Šiuo metu jis studijuoja Vilniuje, socialinių mokslų kolegijoje. 

-Nagli, gyvenimas tarp Vilniaus ir Jonavos, kai reikia spėti į repeticijas, nėra pats lengviausias?

-Gerai yra tai, kad man tinka repeticijų dienos. Tačiau taip, viduryje savaitės tenka traukiniu grįžti į Jonavą, o iš ryto vėl važiuoti į Vilnių. Bet viskas suderinama.

-Tavo organizuotumas buvo akivaizdus jau per atrankas. Būdamas vienas iš maždaug 120 norinčių patekti į chorą sugebėjai surinkti ir užsirašyti visų atrankos dalyvių telefonus, elektronio pašto adresus. Matyt, dėl savo organizuotumo ir buvai išrinktas seniūnu?

-Dirbam kartu su Jurgita. Abu ieškom visažistų, kirpėjų, rūpinamės kitais choro reikalais. Taip, aš esu aktyvus žmogus – man patinka veikla, ir man patinka padėti kitiems. 

-Kaip į atranką sugalvojai ateiti pats?

-Dalyvauti pasiūlė mama. Ir pačiam buvo įdomu pabandyti, išmėginti savo balsa, pagaliau – pamatyti, kaip vyksta tokie projektai, kokia jų “virtuvė”. 
Televizijos projekte dalyvauti - labai įdomu. Aš noriu, kad mane pamatytų. 

-Kaip vertini Jonavos choro galimybes projekte?

-Galvoju, kad mes esame jėga ir pasieksim finalą. Džiugu, kad choras draugiškas, dar labiau norėčiau, kad mūsų choras būtų kaip viena šeima. 

-Nagli, ar turi merginą?

-Ne.

-Gal tikiesi ją rasti projekte?

-Tikiuosi.

A.Navickaitės-Balčienės ir asmeninio albumo nuotr.