Atėjus vasarai daugelis mūsų ima dairytis bilietų į tolimus kraštus – vilioja kalnai, jūros, egzotiniai miestai ir nepažintos kultūros. Tačiau skubėdami pažinti svetimus kraštovaizdžius dažnai pamirštame tai, kas slypi visai šalia.  

Lietuva – tai ne tik Kuršių nerija ar Trakai. Kiekvienas regionas čia saugo unikalią gamtos, istorijos ir kultūros mozaiką. Jonavos rajonas – vienas iš tokių, dar ne visiems atrastų kampelių, kuris gali maloniai nustebinti net ir daug mačiusius keliautojus. Taigi, ką galime čia pamatyti?

Žeimių dvaras

Iki šių dienų geriausiai yra išlikęs klasicistinio stiliaus Žeimių dvaras, kuriame paskutiniai Jonavos miesto įkūrėjų Kosakovskių giminės palikuonys gyveno iki pat II-ojo pasaulinio karo.

Po dvaro nacionalizavimo, jame buvo įrengti butai. 1956-1965 m. čia veikė Žemės ūkio technikumas. Vėliau dvare buvo įrengtos Žeimių mokyklos pradinukų klasės ir bendrabutis. Kurį laiką jame veikė ir siuvykla. Atgimimo metais kurį laiką dvaro pastatai buvo apleisti.  

Šiuo metu dvaro sodyba priklauso menininkui Domui Noreikai. Joje veikia Aikas Žado laboratorija, kviečianti į kultūrinius renginius, meno parodas ir instaliacijas.

Mažųjų Žinėnų piliakalnis

Įspūdingo dydžio ir grožio piliakalnis, kurį puošia Andruškonių atodanga ir seni, kelis šimtus metų skaičiuojantys, ąžuolai. Piliakalnio šlaite atsiveria 43 m aukščio skardis, o nuo jo - pasakiškas vaizdas į Neries slėnį ir salas.  

Archeologiniai tyrimai rodo, kad piliakalnis nebuvo naudotas labai intensyviai. Tačiau piliakalnio dydis leidžia manyti, kad jis greičiausiai turėjo įtvirtintos karinės stovyklos paskirtį. Ant tokių piliakalnių lietuvių kariai galėjo ruoštis ir praktikuotis dideliems mūšiams, pavyzdžiui, Žalgirio mūšiui.

Žeimių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia

Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia yra grakščių formų, su smailiaarkiais langais, dviem smailiais bokštais. Daugelį bažnyčios altorių didingoje trijų navų jos vidinėje erdvėje sukūrė žeimietis Augustinas Meslinas. Didžiajame altoriuje yra aptaisais dengtas maloningasis Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas, gausiai papuoštas votais.

Pirmojo pasaulinio karo metais bažnyčia labai nukentėjo. 1915 m. traukdamasi rusų kariuomenė užminavo bokštus. Sprogimo metu buvo stipriai apgadintas pietinis bokštas, subyrėjo vargonai, išdužo 53 vitražiniai langai. Rusų kariuomenė išgabeno varpus, kurių nepavyko atgauti. Nauji varpai buvo išlieti tik 1938 m.  Po I-ojo pasaulinio karo bažnyčia buvo atstatyta.

Bene svarbiausi Žeimių bažnyčios šventoriaus pastatai trys koplytėlės – kriptos. Jose palaidoti grafų Kosakovskių ir dvarininkų Nelovickų artimieji. Šventoriuje palaidotas ir pats architektas Vaclovas Michnevičius ir kiti kraštui ir bažnyčiai nusipelnę žmonės.

Laukagalių piliakalnis

Laukagalių piliakalnis dar vadinamas Milžinų kalnu, yra visai šalia Jonavos miesto, įrengtas dešiniajame Neries krante. Legenda pasakoja, kad piliakalnį supylę milžinai, o prancūzai jame užkasę pinigus.

Laukagalių piliakalnis priklauso vadinamųjų miniatiūrinių piliakalnių, kuriems būdingos nedidelės aikštelės ir palyginti stiprūs įtvirtinimai, grupei. Manoma, kad tokiuose piliakalniuose nebuvo nuolatos gyvenama. Juose įrengtose pilyse–slėptuvėse iškilus pavojui slėpdavosi aplinkiniai gyventojai.  Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia.

Metelio rėva

Šioje Šventosios atkarpoje ramią upės tėkmę keičia pagreitėjusi srovė. Upė šioje vietoje itin akmenuota, sekli, išmarginta natūraliais slenksčiais. Ji daro vingį ir atveria nuostabaus grožio smėlėtą kranto atodangą.  

Šventoji vidurupyje daugybę amžių žymėjo takoskyrą tarp skirtingus papročius ir tradicijas turinčių bendruomenių, buvo genčių skiriamoji riba. Ryškus skirtumas tarp rytų ir vakarų matosi žvelgiant į pilkapių tradiciją: rytiniame krante, taip pat ir Upninkų krašte, pilkapių paprotys labai paplitęs, o vakarinėje jie aptinkami retai.  

Daugiau Jonavoje ir Jonavos rajone esančių lankytinų vietų galima rasti Jonavos turizmo informacijos centro internetiniame puslapyje, arba mobiliojoje programėlėje „JONAVA”, skiltyje „Lankytinos vietos”.

Teksto autorė Miglė Sadauskaitė