Sovietų Sąjungoje nebuvo nei sekso, nei neįgaliųjų. Tarybų valdžioje šie dalykai buvo nerealūs ir neegzistuojantis. Ir, o varge, nejau visi nustebo sužinoję, kad vis dėl to vaikai gimsta iš lytinių santykių, o kartais jie gimsta neįgalūs. Galime kiek norime ginčytis, ar tais laikais informacija buvo nutylima ar slepiama, tačiau faktas tas – net ir po devyniais užraktais slepiama tiesa išvysta dienos šviesą.

Dabar esame laisvi, esame Europos Sąjungos dalis, gyvename demokratinėje valstybėje. Vis aktyviau bandome išsilaisvinti iš tuometinio sukaustymo ir vis realiau suprantame, ką mes privalome duoti savo šaliai ir ką šalis, tiksliau valdžia, privalo duoti mums.  

Aiškiai pripažįstama neįgaliųjų teisė į mokslą, darbą, individualią iniciatyvą pradedant verslą ar kitokią veiklą. Tačiau kyla klausimas, ar šią neįgaliųjų teisę pripažįsta Jonavos valdžia, kalbant apie Jaunimo mokyklos reorganizaciją. Vietos valdžia, pasak mamų, tokią neįgaliųjų teisę žino, bet vargiai ją įgyvendina. Sunki tėvų, auginančių vaikus su negalia, padėtis jiems tapus pilnamečiais. Mechanizmas, kaip tėvams toliau globoti jau suaugusias savo atžalas, už tai gauti atitinkamas išmokas, yra neaiškus, žmonėms trūksta informacijos, ką ir po ko daryti.

Griežtas mamų reikalavimas  

Vienuolika Jonavos rajono mamų, kurios augina neįgalius vaikus nuo 17 iki 22 metų ir kurių darbingumo lygis nuo 15 iki 35 proc. (sunki/vidutinė negalia), kreipėsi į Jonavos rajono merą, administracijos direktorių, tarybą, tarybos narį Vytautą Venckūną, Socialinės paramos skyrių su reikalavimu suteikti jų vaikams tai, kas priklauso pagal įstatymą.

Akivaizdu, kad toks mažas galimų į centrą priimti neįgaliųjų skaičius ne tik neatitinka Jonavos rajono mamų, auginančių neįgalius vaikus poreikių, neužtikrina joms galimybės dirbti ir užsidirbti, tačiau ir apriboja  pačių neįgaliųjų teises.

„Aš (vardai/pavardės) auginame neįgalius vaikus (vardai/pavardės/gimimo metai/neįgalumo lygis). Dauguma esame dirbančios moterys, vaikų palikti su giminaičiais neturime  galimybės. Mūsų vaikai dėl negalios nėra savarankiški, nesugeba pasirūpinti savimi, todėl jų vienų palikti namuose negalime.

Kreipėmės j Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centrą (toliau Centras), kur mūsų vaikai galėtų turiningai  praleisti laisvalaikį bei tobulėti,  kol mes esame darbe.  Mums buvo  paaiškinta,  kad šiuo metu centras negali priimti daugiau neįgaliųjų, kadangi  centras pritaikytas 24 neįgaliųjų poreikiams. Akivaizdu, kad toks mažas galimų į centrą priimti neįgaliųjų skaičius ne tik neatitinka Jonavos rajono mamų, auginančių neįgalius vaikus poreikių, neužtikrina joms galimybės dirbti ir užsidirbti, tačiau ir apriboja  pačių neįgaliųjų teises,  įtvirtintas Neįgaliųjų teisių konvencijoje,  Lietuvos   Respublikos neįgaliųjų   socialinės   integracijos   įstatyme,   pavyzdžiui,   teises  į šveitimą, gebėjimų ir funkcijų lavinimą ir  reabilitaciją,  teisės į laisvalaikį.   Atkreiptinas   dėmesys,  kad  mūsų  vaikams turi  būti sudarytos sąlygos bendrauti su kitais žmonėmis, tame tarpe su kitais neįgaliaisiais, kadangi tai lemia jų gyvenimo kokybę, nuotaiką, lavina jų socialinius įgūdžius. Šiuo metu lankyti centrą  eilėje  laukia 5 neįgalus  asmenys, 4  mamos  tvarkosi  dokumentus,  kiti  norės  lankyti centrą baigę mokyklą po vienerių ar dvejų metų“, - rašoma neįgalius vaikus auginančių mamų reikalavime.

Ir po šiuo reikalavimu, išvardijami įstatymai, pagal kuriuos Jonavos r. savivaldybė privalo sudaryti sąlygas neįgaliųjų socialiniam integravimui į bendruomenę.

Neįgalių vaikų mamos reikalauja skirti papildomą finansavimą Centrui, skirti centrui didesnes patalpas,  kad jame galimų priimti neįgaliųjų skaičius būtų didesnis, taip pat prašo informuoti jas apie kitas galimybes ugdyti neįgalius vaikus bei pranešti apie aktyvius veiksmus, kurių ėmėsi  Jonavos rajono  savivaldybė  nagrinėdama mamų prašymus.

Valdžios atsakas

Nors neįgaliųjų vaikų mamos prašo galimybės jų vaikams lankyti Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centrą esantį Dariaus ir Girėno g. 1A, savivaldybės administracija siūlo alternatyvą – lankyti sutrikusio intelekto žmonių  globos bendriją  „Jonavos viltis“ (toliau - Bendrija), esančią  Chemikų g. 136, nes Centre nėra vietų.

  Numatoma nuo 2019 m. balandžio 1 dienos socialines  globos  paslaugas teikti  10 neįgalių asmenų. Įstaigoje  bus  organizuojamos  bendrosios socialines paslaugos.

„Atsižvelgdama į šios Bendrijos veiklą, teikiamų paslaugų naudą  Jonavos    rajono   neįgaliesiems,   Jonavos    rajono savivaldybes taryba dar 2015 metais  skyrė  naujas  patalpas  Bendrijai.  Siekiant, kad paslaugas  galėtų gauti dar didesnis neįgaliųjų skaičius šiais metais Bendrijai skirtos  patalpos  buvo praplėstos (2018 m. skirtos papildomos patalpos),  skirtas papildomas  finansavimas šių patalpų remontui  ir įrengimui.

Atsižvelgus  į Jūsų prašyme išdėstytus klausimus, Jonavos   savivaldybes  administracija inicijavo susitikimą  su Bendrijos pirmininke Olga Traskauskiene, kurio metu buvo aptartos  galimybes plėsti  Bendrijos  veiklą,  teikiant  dienos  socialines globos  paslaugas.  Susitikimo  metu  nutarta,  kad Bendrija  sieks  gauti  licenciją  šių paslaugų  teikimui.  Numatoma nuo 2019 m. balandžio 1 dienos socialines  globos  paslaugas teikti  10 neįgalių asmenų. Įstaigoje  bus  organizuojamos  bendrosios socialines paslaugos (informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, asmens  higienos paslaugu organizavimas,  maitinimo organizavimas ir transporto organizavimas),  socialines globos paslauga - dienos socialinė globa“, - rašome savivaldybės atsakyme neįgalius vaikus auginančioms mamoms.

Ir priduriama, kad Bendrijoje užsiėmimai vyksta pirmadieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais. Bendrija taip pat glaudžiai  bendradarbiauja su Jonavos r. socialinių  paslaugų centru, kurio patalpose vyksta bendri  užsiėmimai.  Bendrija  susitarė dėl bendradarbiavimo su ,,Neries" pagrindine  mokykla,  todėl  bus dar labiau praplėstos galimybes leisti  laisvalaikį.

Pasiūlymas vertas dėmesio, tačiau neįgalius vaikus auginančios mamos dirbti turi jau šiandien, o ne nuo balandžio mėnesio. Visiškai savimi pasirūpinti negalinčiais vaikais reikia rūpintis visą dieną, o ne porą valandų per dieną, kuomet vyksta dienos užimtumo programa. Dar vienas skaudulys  - specialaus transporto nuvežti į mokyklą neįgalius vaikus nebuvimas. O mokymas namuose - labai brangu ir neefektyvu.

Mamos kreipėsi per vėlai

Bendrijos pirmininke Olga Traskauskienė teigia, kad Bendrija gavo pasiūlymą iš savivaldybės teikti reikiamas socialines paslaugas, tačiau norint vykdyti tokią veiklą, Bendrijai reikia licenciją, o jai  gauti, reikia keisti Bendrijos įstatus.

Tik noriu atkreipti dėmesį, kad neįgalių vaikų mamos per vėlai kreipėsi į savivaldybę su tokiu reikalavimu. Tokios problemos nesprendžiamos per mėnesį ar du.  

„Mūsų Bendrijai savivaldybė šiais metais skyrė didesnes patalpas, neturkus organizuosime įkurtuvių šventę. Priimti daugiau neįgaliųjų techniškai galime, tačiau be tam tikrų dokumentų – ne. Norint vykdyti Centro funkcijas, reikia gauti licenciją – reikia keisti Bendrijos įstatus. Tai atliksime visuotiniame narių susirinkime pirmame kitų metų ketvirtyje. Esu beveik 99 proc. įsitikinusi, kad licenciją gausim, paslaugas teiksim didesniam ratui neįgaliųjų, resursų mums užteks.

Šis klausimas keliamas dėl jaunuolių, kurie mokosi Jaunimo mokykloje, kurioje priimami asmenys iki 22 metų. Jie šioje mokykloje mokytis galės dar iki 2019 metų birželio mėnesio, iki to laiko mūsų Bendrija jau galės vykdyti Centro funkcijas. Tik noriu atkreipti dėmesį, kad neįgalių vaikų mamos per vėlai kreipėsi į savivaldybę su tokiu reikalavimu. Tokios problemos nesprendžiamos per mėnesį ar du.  Tam reikia laiko. Mūsų savivaldybėje yra labai gera situacija lyginant su kitais miestais ir viskas, kiek įmanoma, daroma neįgaliųjų labui“, - teigė sutrikusio intelekto žmonių  globos bendrijos  „Jonavos viltis“ vadovė Olga Traskauskienė.