Kas naujo įkalinimo įstaigoje!?

Kas naujo įkalinimo įstaigoje!?
VAS 20
2018-02-20 09:49 2018

Beveik prieš pat vasario 16 - osios šventę į laisvę iš įkalinimo įstaigos paleistas Andrejus Lobovas, pagarsėjęs kaip itin dažnai prieštaraujantis LR įstatymams bei garsiais pasisakymais, jo nuomone, netinkamu teisėtvarkos darbu.

„Šiek tiek jau spėjau atsigauti, bet jau gavau ir pirmą „dozę“ negatyvo, matau visišką teisinį nihilizmą (lot. nihil – „niekas“- red. past.). Įsivaizduokite, jei man už durų atidarymą skiria 60 parų ir beveik 5 tūkst. Eurų baudos. Apeliaciniame teisme mane dėl to išteisino, nes skiepytos mergaitės mama patvirtino, kad aš tik atidariau duris. Tik staiga, kai aš pareiškiu, kad esu Deimantės Kėdytės tėvas ir reikalauju tėvystės nustatymo atliekant DNR tyrimą, norėdamas įsitikinti ar mergaitė dar gyva ar ne, mane įkalina”, - neslėpdamas apmaudo pasakoja Andrejus Lobovas.

A.Lobovas tvirtina, kad prieš kelias dienas yra gavęs atsakymą iš Kauno apylinkės teismo, jog tėvystės tyrimo atlikti neįmanoma. Jo giliu įsitikinimu, mergaitė nužudyta, tėvystės niekas nenustatinės, o pinigai vaiko išlaikymui yra skiriami toliau, nors mergaitės ir nėra gyvųjų tarpe, tačiau tai yra daug kam naudinga, su byla susiję aukščiausi valdžios sluoksniai.

„Finansavimas skiriamas butaforinio vaiko išlaikymui, tai baisus nusikaltėlių klanas, o tauta apgaudinėjama visais atžvilgiais. Aš gal būt per 60 parų ir galėjau pakeisti mąstymą, bet esu turbūt nesveikas, manau, kas mūsų nenužudo, padaro mus dar stipresniais ir aš toliau pasiruošęs kariauti“, - sako A.Lobovas.

Įkalinimo įstaigoje Andrejus Lobovas praleido tris mėnesius, o atgavęs laisvę teigia, kad kalėjimuose beveik niekas nepasikeitė per pastaruosius 20 metų.

„Kalėjime teisnių knygų neskaičiau, kovai su teisėtvarka nesiruošiau, nes esu įsitikinęs, kad teisę išmokti ir ją suvokti reikia turėti gabumų, kurių aš neturiu. Paliksiu tai advokatams. O kalėjime dariau tai ką moku – piešiau. Truputį rašiau atsiminimų knygą – kokia yra visa įkalinimo sistema, kaip viskas veikia. Juk paskutinį kartą „sėdėjau“ prieš 20 metų ir, o siaubas, beveik niekas nepasikeitė. Pasikeitė tik tai, kad kamerose anksčiau kalėjo po 4-6 žmones, dabar liko 2-4. Gal kažkiek maistas pasikeitė, pamenu anksčiau valgiau daugiau, o šį kartą normuotos porcijos, žinoma, man buvo skirtas vegetariškas maistas, tad dėl maisto negaliu skųstis.

Bet kaip ir prieš 20 metų išliko tas pats biurokratiškas požiūris į skambučius. Kiekvieną dieną turi rašyt raštus kam nori paskambinti, juk galima padaryt vieną sąrašą, kurio ir pakaktų. Taip pat kalėjime nėra jokio darbo. Juk gali pasiūlyti kaliniams nors kokį darbelį, pataisyt ką nors, sumeistraut, aš juk galėjau ką nors nupiešti ant sienos, bet ne, jokių darbų. Todėl pastoviai kalintys žmonės čia nori sugrįžti, laisvėje darbų nėra, o čia ir stogas virš galvos, ir maistas, ir dirbt nieko nereikia, taip ir degraduojam. Gerai, kad nors yra sąlygos sportuoti ar televizorių pažiūrėti nuo 6 – 22 val. Gali savo stalo žaidimus turėti, bet jokio interneto ir telefono ryšio“,- teigia A.Lobovas.

A.Lobovo įsitikinimu, net ir kaliniams reikia parodyti, kad jis dar gali pasikeisti, integruotis į visuomenę, bet tam kalėjimuose nesudarytos sąlygos. Žmogus uždaromas ir paliekamas likimo valiai. Andrius teigia kad, pavyzdžiui, Anglijos kalėjimuose darbas yra privalomas, tokią praktiką reiktų taikyti ir Lietuvoje. Bet čia, pasak pašnekovo, tiesiog kurortas, nieko nereikia dirbti, jeigu ko prireikia, parašai prašymą ir gauni – skalbimo miltelių, higienos reikmenų ir pan., todėl nemažai atsiranda norinčiųjų sugrįžti. 

60 parų A.Lobovas buvo įkalintas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime už tai, kad 2015 metų gegužę su savo vaikais atvykęs į Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centrą (PSPC), įsiveržė į kabinetą, kuriame medikė ruošėsi paskiepyti mergaitę, ją apstumdė ir iškoneveikė. 60 parų arešto bausmė ir piniginė bauda jam buvo skirta už viešosios tvarkos pažeidimą.

jonavoszinios.lt neatsako už pašnekovo išreikštą nuomonę

Asmeninės A.Lobovo nuotraukos  

 

Nuotraukų galerija