Šiandien, spalio 6-ąją, Jonavos rajone, Užusalių seniūnijos Kultūros centre surengta Kauno apskrities savivaldybių seniūnų asociacijos sueiga – konferencija, kurios pagrindinis tikslas – aptarti mažosios savivaldos problemas bei kylančius iššūkius įvairiose srityse, nuo seniūnijų galių didinimo iki pandemijos valdymo.
Konferencijoje dalyvavo ne tik Kauno apskrities seniūnų atstovai asociacijoje, bet ir Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos (LSSA) prezidentas Rolandas Bružas, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Jonavos r. meras Mindaugas Sinkevičius, Kauno apskrities savivaldybių merai, LR Seimo nariai, ministerijų atstovai bei kiti garbūs svečiai.
Kaip teigė LSSA prezidentas Rolandas Bružas, šiandien bus sprendžiamos problemos dėl vietos savivaldos įstatymo pakeitimų, socialinės apsaugos problemas regionuose, bei bus aptariami kiti klausimai, su kuriais seniūnai susiduria kasdien: „Seniūnijos, esančios arčiausiai žmogaus, kažkodėl, valdžios būna labai dažnai pamirštos, kaip žemiausia grandis, todėl mes norėtume, kad valdžia, ministerijos atstovai ar Seimo nariai „matytų“ regionus, kaimus ir kiekvieną žmogų. Per seniūnų asociacijos 20 gyvavimo metų tikrai daug klausimų spręsta bendrai, ir daug jų pasistūmėjo į priekį, bet yra ir tokių situacijų, kai valdžia priima sprendimus, nebūna nei pasitarimų, nei konsultacijų, o seniūnas apie tai sužino tik iš teisės aktų, kad priimtas toks sprendimas“.
LSSA asociacijos viceprezidentas, Bukonių seniūnijos seniūnas Artūras Narkevičius sakė, kad šiandieninės sueigos - konferencijos tikslas – noras, jog apie seniūnijų problemas tiesiogiai išgirstų aukštesnės valdžios atstovai. Tikimasi, jog iš šios dienos diskusijos gims tam tikri sprendimai, kurie vėliau bus pateikti ir raštišku pavidalu.
LSA prezidentas, Jonavos r. meras Mindaugas Sinkevičius neslėpė, jog tos pačios seniūnijų problemos aptariamos ir į viešumą keliamos metai iš metų: savarankiškumas, seniūnijos valdžios hierarchija ir kur jų vieta, finansavimas, be kurio nieko nenuveiksi nei savivaldoje, nei seniūnijose. Ir bendradarbiavimas su bendruomenėmis – ne ką mažiau aktualus klausimas. „Bandysim aptarti ir centralizaciją, ir decentralizaciją, ar seniūnijoms laukti daugiau savarankiškumo, ar neturėti iliuzijų dėl to. Ar tikėtis didesnio ar mažesnio finansavimo. Šiandien kalbėsiu Lietuvos savivaldybių asociacijos vardu, dėstysiu asociacijos požiūrį, kuris, gali būti, ne visuomet bus sutiktas aplodismentais. Tačiau, bet kokiu atveju, reikia apie tai kalbėti, diskutuoti, bandyti spęsti Seime, nes nieko nedarant, poslinkiai sunkiai įmanomi, nieks savaime neišsispręs“.
LR Seimo narys Kęstutis Vilkauskas akcentavo, jog vienareikšmiškai palaiko mažąją savivaldą – seniūnus, seniūnaičius, nes tai yra mūsų valstybės pagrindas ir todėl labai svarbu, kokie procesai vyksta būtent seniūnijose: „Ar mes, politikai, galim padėti, teisine prasme, jiems dar efektyviau dirbti, taupyti žmonių pinigus ir teikti geresnes paslaugas, manau yra labai svarbu ir šiandien apie tai diskutuosim. Pats esu Seime užregistravęs projektų pataisas, kad didinti seniūnijų savarankiškumą, skatinti didesnį žmonių įsitraukimą, nes seniūnija yra ta valstybės institucija, kuri yra arčiausiai žmonių ir geriausiai supranta jų problemas“.
LR Seimo narys Eugenijus Sabutis ketina kalbėti racionaliai. Anot jo, parlamentaras kels klausimą – ar šioje kadencijoje įmanomi realūs pokyčiai. „Deja, kol kas yra taip, jog iš Vilniaus yra diktuojamos sąlygos, iš ten paskirstomas ir finansavimas bei kontrolė, o dėl to dažniausiai ir kyla ginčai. Lyg ir duoda pinigų, bet surašo tokias griežtas taisykles, kad negali jų panaudoti. Šioje situacijoje, manau, reiktų suteikti seniūnijoms daugiau savarankiškumo. Tačiau mano manymu, realūs pokyčiai neįmanomi ir savivaldoj, ir ypatingai seniūnijose. Bet tai nereiškia, kad reikia sudėti rankas ir nieko nedaryti“.
Kaip vieną iš seniūnų problemų - darbo užmokestis – įvardija Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis: „Aš 22 metus esu buvęs seniūnu, 19 metų iš jų – vadovavau kaimiškai seniūnijai, 3 metus buvau Kėdainių miesto seniūnu, o dabar ir į seniūnijų darbą galiu pažiūrėti iš Kėdainių mero pozicijos. Negaliu atitrūkti nuo seniūnijų keliamų klausimų ir matau, kad šiandien dienai išlikusios tos pačios problemos, kurios vyravo ir prieš tiek metų. Paimkime ir atlyginimų klausimą, palyginkime savivaldybėje dirbančių skyrių vedėjų ir seniūnų atlyginimus – jie yra neadekvatūs. Skyriaus vedėjas į darbą ateina 8 valandą, o 17 val. gali užrakinti kabinetą ir išeiti namo, o štai seniūnas, deja, ne. Jis bent telefonu turi būti pasiekiamas visas 24 val., seniūnas skambučių ir pagalbos prašymų sulaukia ir po darbo, ir savaitgaliais, tačiau jam už tai nėra atitinkamai atlyginama“.
Tokio pobūdžio Kauno apskrities savivaldybių seniūnų asociacijos sueiga – konferencija Kauno apskrityje surengta pirmą kartą. Tikimasi, jog seniūnijas vienijančios bendros bei atskiros problemos, išsakytos viešai, bus išgirstos.
