Klastojimas, apimantis prekes ir skaitmeninį turinį (piratavimą), yra viena pelningiausių nelegalių veiklų pasaulyje. Skirtingais vertinimais, metinė šios veiklos vertė visame pasaulyje gali siekti nuo 923 mlrd. iki 1,13 trilijono JAV dolerių. Palyginimui, narkotikų kontrabandos metinė vertė svyruoja nuo 426 mlrd. iki 652 mlrd. JAV dolerių, o tai rodo, kad klastotės pasaulyje generuoja didesnius nelegalius pelnus nei neteisėta prekyba narkotikais. 

Lietuvos muitinė nuolat pabrėžia didžiulį klastotų prekių plitimą ir jų keliamas grėsmes. Padirbtos prekės ne tik daro didžiulę ekonominę žalą valstybėms ir sąžiningam verslui, bet ir kelia tiesioginę grėsmę vartotojų saugumui bei sveikatai. Ši problema yra aktuali ištisus metus, o Lietuvos muitinė sulaiko šimtus tūkstančių padirbtų prekių vienetų, prisidėdama prie šios tarptautinės kovos. 

„Klastotė – tai ne tik neteisėtas prekės ženklas. Tai – nesaugios sudėtys, nepatikrinti mechanizmai, o kartais – net sveikatai pavojingos medžiagos. Nuo vaikų žaislų iki kosmetikos ar alkoholinių gėrimų – padirbtos prekės gali tiesiogiai pakenkti vartotojui“, – pabrėžia Lietuvos muitinės pareigūnai.  

Jie atkreipia dėmesį, kad dažniausiai muitinėje sulaikomos plataus vartojimo prekės – sportinė avalynė, drabužiai, kosmetikos gaminiai, žaislai. Buvo sulaikyta ir suklastotų saldainių, pažymėtų žinomais prekių ženklais ir animacinių filmų herojais, siekiant patraukti vaikų dėmesį, taip pat suklastotų alkoholinių gėrimų, neteisėtai pažymėtų saugoma geografine nuoroda „Cognac“. 

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO) perspėja, kad suklastoti maisto produktai ir gėrimai kelia didelį susirūpinimą visuomenės sveikatai. Vynas ir spiritiniai gėrimai yra vieni labiausiai klastojamų produktų – dėl to ES kasmet prarandama 2,289 mlrd. eurų pajamų ir beveik 5,700 darbo vietų. Vien Lietuvoje šiame sektoriuje kasmet prarandama 18 mln. eurų pajamų. Klastojami produktai, tokie kaip sausainiai, makaronai, traškučiai, saldainiai, alyvuogių aliejus, vis dažniau patenka į vartotojų stalą. Naujausiose ataskaitose nurodoma, kad suklastotuose maisto produktuose rasta pavojingų medžiagų, tokių kaip metanolis, gyvsidabris, fipronilis, įvairūs insekticidai ir pesticidai. 

Lietuvos muitinė aktyviai kovoja su šiais pažeidimais. Įtarus intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus, prekės sulaikomos, o nustačius, kad jos suklastotos – sunaikinamos. Nusižengusiems asmenims gresia tiek administracinė (bauda nuo 300 iki 3000 eurų už neteisėtą prekių žymėjimą svetimu ženklu), tiek baudžiamoji atsakomybė. 

Vien per praėjusius metus atlikti 4 634 intelektinės nuosavybės teisių patikrinimai, nustatyti 337 pažeidimų atvejai ir sulaikyta 334 547 vienetai prekių. Palyginimui, 2023 m. buvo atlikta 5 617 patikrinimų, nustatyta 1 120 atvejų ir sulaikyta 339 153 vnt. prekių. 

Pasak muitinės specialistų, klastotės dažniausiai keliauja iš Azijos šalių, ypač – užsakomos internetu. Vartotojai neretai nė neįtaria, kad už patrauklią kainą perka ne originalią, o padirbtą prekę. 

Pagal Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos nuostatas, intelektinė nuosavybė apima teises, susijusias su literatūros, meno ir mokslo kūriniais, artistų vaidybine veikla, fonogramų įrašais, radijo ir televizijos laidomis, visų žmogaus veiklos sričių išradimais, moksliniais atradimais, pramoniniais pavyzdžiais (dizainu), prekių ir paslaugų ženklais, firmų vardais ir kitais komerciniais žymenimis, taip pat kitas panašaus pobūdžio teises.     

Tinkama intelektinės nuosavybės teisinė apsauga ir jos įgyvendinimas – būtina sąlyga intelektinės nuosavybės kūrybiniams procesams skatinti. 

Vienas iš svarbiausių Lietuvos muitinės tikslų kovojant su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais – atkreipti visuomenės dėmesį ir išaiškinti vartotojams bei verslo atstovams, kokią žalą tokie pažeidimai daro ne tik teisių savininkams, bet ir valstybės biudžetui, sąžiningam verslui bei vartotojui, kaip klastočių paklausa skatina jų gamybą ir pažymėti, jog iš neteisėtos produkcijos gaunamų pajamų remiamas organizuotas nusikalstamumas. 

Lietuvos muitinė, siekdama efektyvinti kovą su neteisėtos produkcijos gamintojais ir gabentojais, bendradarbiauja su ES šalių muitinių administracijomis, tarptautinėmis organizacijomis, Lietuvos teisėsaugos institucijomis ir intelektinės nuosavybės teisių savininkais bei jų atstovais. 

Įvežant prekes iš trečiųjų šalių muitinė, kilus įtarimui, gali jas sulaikyti, kol nustatoma, ar įtartinos prekės iš tikrųjų yra suklastotos, piratinės ar pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teisės.  

Kaip vartotojai gali apsisaugoti ir prisidėti prie kovos su klastotėmis? 

• Rinktis patikimus pardavėjus: pirkite iš oficialių mažmenininkų, platinimo tinklų ir patikimų internetinių parduotuvių. 

• Vengti įtartinai žemų kainų: per maža kaina dažnai yra pirmas įspėjamasis ženklas apie padirbtą prekę. 

• Patikrinti produkto ženklinimą ir kilmę: ieškokite sertifikavimo logotipų (pvz., SKVN, SGN ir GTG maisto produktams ir gėrimams), atidžiai patikrinkite pakuotę, rašybos klaidas ar apdailos trūkumus. 

• Pranešti apie įtartinas prekes ar siuntas: jei turite įtarimų, informuokite muitinę arba kitas teisėsaugos institucijas. 

Kovojant su klastotėmis, kiekvienas pasirinkimas yra svarbus. Lietuvos muitinė kviečia būti atsakingais vartotojais ir prisidėti prie saugios, skaidrios rinkos kūrimo.

Muitinės departamento inf.