„Mokestį už valstybinius gamtos išteklius galima vadinti ekologiniu mokesčiu – juo skatinamas taupumas ir racionalus išteklių naudojimas. Šis mokestis imamas už naudingąsias iškasenas, vandenį ir gruntą ir medžiojamųjų gyvūnų išteklius. Kadangi aplinkosauginiai mokesčiai investuojami į aplinkos apsaugą ir aplinkosauginę politiką, jie suteikia galimybę įgyvendinti tvarios plėtros principus“, – sako Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento l. e. p. direktorius Gintas Markevičius.

Visa šių mokesčių tvarka nustatyta Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme. Pavyzdžiui, į naudingųjų iškasenų sąrašą įtrauktas gintaras, molis, durpės, smėlis, žvyras ir kt. Taip pat mokami mokesčiai už paviršinį, požeminį ir mineralinį vandenį, statybinį gruntą.

„Mokestis mokamas už faktinį naudingųjų iškasenų, vandens, statybinio grunto kiekį, kurį mokėtojas išgavo per mokestinį laikotarpį. O mokestis už medžiojamuosius gyvūnus apskaičiuojamas pagal medžioklės ploto, kuriame mokesčio mokėtojui suteikta teisė medžioti, dydį ir kategoriją“, – aiškina G. Markevičius.

Ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius, kontroliuoja AAD Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento specialistai. Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį nei išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, t. y. nustatyti tarifai dauginami iš koeficiento 10.

2020 m. AAD Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamentas, vykdydamas mokesčio už aplinkos teršimą ir už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimus, atliko 480 ūkio subjektų patikrinimų. Mokestis, apskaičiuotas taikant didesnį tarifą, skirtas 160 įmonių ir sudaro apie 8 448 810 eurų.

Kaip panaudojami medžiotojų sumokėti mokesčiai

Kaip paskirstomi surinkti mokesčiai, numatyta įstatymuose: dalis lėšų keliauja į valstybės biudžetą, dalis – konkrečiai savivaldybei. Iš šių mokesčių finansuojama Aplinkos apsaugos rėmimo programa ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialioji programa. Šiose programose detaliai išvardyta, kam šios įplaukos gali būti skiriamos.

Pavyzdžiui, už lėšas, surinktas už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, savivaldybės gali pirkti repelentus, įveisti laukinių gyvūnų natūralias mitybos sąlygas gerinančius želdinius, žiemą papildomai maitinti elninius gyvūnus, įrengti druskos laižyklas, įrengti priemones (specialias tvoras, elektrinius piemenis ir pan.), kad būtų ribojama medžiojamųjų gyvūnų ūkiniams gyvūnams daroma žala.

Aplinkos apsaugos rėmimo programoje numatyta, kad lėšos naudojamos aplinkai ir gamtos ištekliams atkurti ir gausinti, medžiojamųjų gyvūnų, žuvų ištekliams atkurti ir saugoti. Taip pat moksliniams tyrimams, griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų ir medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė uždrausta ištisus metus, padarytai žalai kompensuoti ir žalos prevencijai.

„Aplinkosaugos mokesčių tikslas nėra surinkti į valstybės biudžetą kuo daugiau lėšų – šiais mokesčiais palaikoma ekologiška ekonomika, tobulinama socialinė apsauga, skatinama tausoti aplinką, mažinti taršą, saugoti biologinę įvairovę ir kraštovaizdį“, – sako G. Markevičius.

AAD inf. 

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: