Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija svarstė klausimą „Dėl socialinio emocinio ugdymo ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir mokyklose“. 

„Siekiant efektyvios prevencijos, būtina įvertinti, ar yra sutvarkyta ikimokyklinio ugdymo sistema, kad vaikams darželiuose būtų užtikrintas nuoseklus socialinis emocinis ugdymas. Taip pat labai svarbu siekti, kad vaikui pradėjus lankyti mokyklą būtų tęsiamas nuoseklus ugdymas, įgyvendinant pagal amžių pritaikytas socialinio emocinio ugdymo ir prevencines programas“, – teigė Komisijos pirmininkas Andrius Navickas.

Posėdžio metu diskutuota, kas ir kaip turėtų vykdyti socialinio emocinio ugdymo programų įgyvendinimo stebėseną, siekiant įvertinti, ar darželiuose yra vykdomas nuoseklus socialinis emocinis ugdymas. Nepaisant to, kad minėtos programos yra nurodytos ugdymo įstaigų strateginiuose veiklos planuose, neretai pasitaiko atvejų, kai šios programos nėra įgyvendinamos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, siekiant socialinio emocinio ugdymo užtikrinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose, jos nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. turi pradėti vykdyti programas, parengtas pagal 2023 m. švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu patvirtintas Ikimokyklinio ugdymo programos gaires. Šios gairės apima socialinio emocinio ugdymo kompetencijas ir pasiekimų sritis.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pabrėžė, kad „būtinas rimtas valstybės požiūris į ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, nes būtent tuo metu vaikai turi būti mokomi apie pagarbą vienas kitam, turi būti ugdomi gyvenimo ir socialiniai įgūdžiai.“ Taip pat akcentuota, kad formuojasi tendencijos ir pasigirsta siūlymų, kad darželiai galbūt galėtų pereiti prie vaikų priežiūros, atsisakant ugdymo veiklos kaip prioritetinės. „Socialiniai, bendravimo įgūdžiai yra vieni svarbiausių, todėl labai svarbu vaikus ugdyti ir ruošti ne tik mokyklai, bet ir gyvenimui, socializacijai. Būtinas kokybiškas ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, siekiant kuo geriau atliepti vaikų interesus. Mažas vaiko amžius nereiškia, kad jam ugdymas gali būti vykdomas nekokybiškai ir greitai. Vaiko interesas yra gauti darželyje ne tik priežiūrą, bet ir kokybišką ugdymą“, – teigė E. Žiobienė.

Posėdžio metu daug dėmesio skirta klausimui dėl Gyvenimo įgūdžių programos (GĮP) įgyvendinimo. Mokyklose ši programa pradėta įgyvendinti 2023 m. rugsėjo 1 d. Tuomet būta nemažai iššūkių ir svarstymų dėl mokytojų, kurie mokys vaikus pagal GĮP, pa(si)rengimo. Taip pat viešoje erdvėje vyko intensyvios diskusijos dėl šios programos turinio, susijusio su lytiniu švietimu, tinkamumo ir privalomumo.

Pasak Komisijos pirmininko A. Navicko, „praėjus vieniems metams nuo GĮP starto mokyklose, labai svarbu įvertinti, kaip sekėsi ją įgyvendinti, kokius iššūkius pavyko sėkmingai įveikti, kokios ateities perspektyvos. Tai ypač aktualu, kalbant apie programos plėtrą, finansavimo užtikrinimą ir mokytojų pa(si)rengimą mokyti pagal šią programą“.

Primename, kad GĮP nuo 2023 m rugsėjo 1 d. pradėta įgyvendinti mokyklų nelyginėse klasėse, o nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. – visose klasėse.

Švietimo mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, per 2023 metus specialias kvalifikacijos tobulinimo programas, skirtas pasirengti dirbti pagal GĮP, baigė 276 mokytojai. Šiuo metu kvalifikacijos tobulinimo programoje dalyvauja 282 mokytojai (ją baigs šių metų spalio pabaigoje). Nacionalinės švietimo įstaigos duomenimis, mokyklose pagal GĮP pamokas veda ne tik minėtą kvalifikacijos kėlimo programą baigę mokytojai, bet ir klasių auklėtojai, mokytojai, kurie anksčiau baigė programas, kurios integruotos į GĮP, taip pat, partnerystės principu, visuomenės sveikatos biurai ir kt. Nacionalinės švietimo agentūros atliktos savivaldybių apklausos duomenimis, 2024 m. pavasarį Lietuvoje trūko 260 mokytojų darbui su GĮP. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja, kad iki 2025 m. pabaigos kvalifikacijos tobulinimo programą dėl pasirengimo dirbti pagal GĮP bus baigę 840 mokytojų.

Komisijos pirmininko A. Navicko teigimu, „labai svarbu yra vykdyti stebėseną, kaip mokytojams sekasi dirbti pagal GĮP, kokie iššūkiai kyla darbe, kaip keičiasi mokytojų ir mokinių nuostatos“. Pažymėta, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra pateikusi Lietuvos mokslo tarybai paraišką dėl reikminio tyrimo poreikio. Gavus pritarimą, tyrimu bus siekiama išsiaiškinti, kokios yra sėkmingo GĮP įgyvendinimo prielaidos ir kritiniai aspektai, didžiausią dėmesį skiriant mokytojų, jų nuostatų, taikytų metodų, praktikų vertinimui.

Akcentuota, kad visos mokyklos privalo įgyvendinti bent vieną prevencinę programą. Iš valstybės biudžeto yra skiriamos lėšos prevencinių programų įgyvendinimui. 2024 m. iš valstybės biudžeto skirta 16,4 mln. eurų švietimo pagalbai, iš jų 1,4 mln. eurų – prevencinėms programoms. 

„Siekiant sklandaus socialinio ugdymo mokyklose, negalime apleisti prevencinių programų įgyvendinimo. Todėl svarbu žinoti, kaip vykdoma švietimo priežiūra, kad mokyklose būtų įgyvendinamos smurto, patyčių, destruktyvaus elgesio ir kitos prevencinės programos. Taip pat svarbu stebėti, ar nuo GĮP įgyvendinimo pradžios mokyklose nesiformuoja praktika atsisakyti socialinių ir emocinių kompetencijų ugdančių smurto, patyčių, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo ar kitų prevencinių programų“, – teigė Komisijos pirmininkas A. Navickas. 

Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, dauguma savivaldybių skiria lėšų prevencinių programų įgyvendinimui mokyklose (2024 m. tik 9 savivaldybės neskyrė lėšų prevencinėms programoms). Pažymėta, kad 2024 m. 17,5 proc. mokyklų nevykdė prevencinių programų.

„Nepaisant mažo akredituotų prevencinių programų pasirinkimo, jas privaloma vykdyti visose mokyklose. Todėl mokyklos neturėtų „prisidengti“ GĮP, nes ji neapima visų svarbių temų, kurioms reikalingas didesnis dėmesys, siekiant efektyvios prevencijos“, – apibendrino Komisijos pirmininkas A. Navickas.

Komisijos posėdyje dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Nacionalinės švietimo agentūros, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, viešosios įstaigos „Paramos vaikams centras“, Lietuvos progimnazijų asociacijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“, Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinė sąjungos atstovai.

Seimo kanceliarijos inf.

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: