Krašto apsaugos ministerija Lietuvos ligoninėms pirks įvairaus galingumo elektros generatorių už maždaug 4,3 mln. eurų bei medicinos darbuotojams skirtų dujokaukių ir apsauginės aprangos, skirtos apsisaugoti esant cheminiam, biologiniam, radiaciniam ar branduoliniam (CBRN) įvykiui, už maždaug 300 tūkst. eurų. 2024-2025 metais planuojamais įsigijimais siekiama didinti šalies gydymo įstaigų atsparumą ir pasirengimą galimoms grėsmėms, kurių metu šalies ligoninės galės nepertraukiamai teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
„Tinkamas pasirengimas galimoms krizėms padeda efektyviau į jas reaguoti. Nepertraukiamas mūsų šalies ligoninių darbas krizių metu ar išaušus dienai „X“ yra gyvybiškai svarbus kiekvienam Lietuvos gyventojui. Krizių metu medicinos darbuotojai yra visuomenės stuburas, gelbėjantis gyvybes, todėl maksimalus jų aprūpinimas darbui krizės metu yra valstybės prioritetas“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas sako, kad gydymo įstaigų aprūpinimas įranga bei priemonėmis itin prisidės prie jų atsparumo ir pasiruošimo galimoms ekstremalioms situacijoms ir įvairioms grėsmėms.
„Aprūpinimas įranga bei geresnis gydymo įstaigų pasiruošimas džiugina, bet dar svarbiau, kad kartu su investicijomis ateina suvokimas, jog gydymo įstaigos yra kritinės infrastruktūros dalis ir joms skiriamas reikiamas dėmesys. Tikiu, kad sklandus bendradarbiavimas bus tęsiamas, jis virs ne vienu sėkmingai įgyvendintu projektu, taip integruojant mūsų šalies gydymo įstaigas į gynybos sistemą“, – teigė sveikatos apsaugos ministras.
Siekiant pasiruošti galimoms grėsmėms, Sveikatos apsaugos ministerija rengia infrastruktūros pritaikymo įvairioms grėsmėms standartą, metodines įstaigų parengties gaires bei kitas priemones, padėsiančias įstaigoms rengti savo ekstremalių situacijų valdymo planus, tobulinti savo parengtį.
Stiprinant pasirengimą mobilizacijai ir karui, taip pat organizuojami mokymai sveikatos priežiūros specialistams. Planuojama iki 2026 m. apmokyti 6 tūkst. medicinos darbuotojų, taip pat įtraukti kritines kompetencijas, skirtas operatyviai ir koordinuotai teikti sveikatos priežiūros paslaugas mobilizacijos ar karo metu, į medicinos studijų programas.
Sveikatos apsaugos ministerija ir sveikatos sektoriaus įstaigos periodiškai dalyvauja bendrose pratybose su kariuomene – šiemet jau įvyko trejos tokio pobūdžio pratybos, dar tiek pat planuojama iki metų pabaigos. Bendradarbiavimo ir koordinavimo mechanizmai karo ar mobilizacijos atveju tobulinami bendruose susitikimuose su ministerijos, gydymo įstaigų ir savivaldybių atstovais.
KAM inf.