Penktadienį krašto apsaugos ministras (KAM) Arvydas Anušauskas kartu su Vokietijos ambasadoriumi Lietuvoje Matthias Sonn bei Lietuvos kariuomenės vadu generolu Valdemaru Rupšiu lankėsi Rukloje, kur aptarė dvišalį Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą gynybos srityje, susitiko su čia dislokuotos NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės vadovybe. 

„Esame labai dėkingi už Vokietijos indėlį stiprinant Baltijos regiono saugumą ir paramą Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms. Vokietijos lyderystė NATO priešakinėse pajėgose yra ypač vertinama, todėl sieksime dar tvirtesnio dvišalio bendradarbiavimo su Vokietija, kuris pastaraisiais metais stiprėjo kaip niekad anksčiau“, – sakė ministras A. Anušauskas dvišaliame susitikime su Vokietijos ambasadoriumi. 

Ministras padėkojo ambasadoriui už Vokietijos indėlį ir vadovavimą Lietuvoje dislokuotai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei, kurios veikla Lietuvoje – svarbus indėlis į regiono saugumo stiprinimą. „Nepaisant sunkumų ir grėsmių, kurias sukėlė COVID-19 pandemija, NATO batalionas sėkmingai vykdo savo misiją Lietuvoje. Ačiū Vokietijai už tvirtą pasiryžimą ir lyderystę“, – sakė ministras. 

„#StrongerTogether – mūsų gynybos aljanso šūkis. Čia, Lietuvoje, mūsų priešakinių pajėgų kovinė grupė kasdien įrodo, kad taip iš tiesų ir yra! Kaip Vokietijos ambasadorius didžiuojuosi, kad mano šalis Lietuvoje diena iš dienos gali prisidėti stiprinant NATO. Bendram mūsų labui”,  –  sakė ambasadorius M. Sonn. 

Lietuvoje nuo 2017 m. vasario dislokuotai daugiašalei apie 1,2 tūkst. karių dydžio NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei vadovauja Vokietija. Nuo dislokavimo pradžios kartu su Lietuvos kariais nacionalinėse ir tarptautinėse pratybose rotuodamiesi jau yra treniravęsi per 12 tūkst. karių iš Vokietijos. Joje šiuo metu tarnauja Vokietijos, Nyderlandų, Norvegijos, Belgijos, Čekijos ir Liuksemburgo kariai. 

Ministras A. Anušauskas susitikime taip pat pabrėžė Vokietijos Vyriausybės investicijų į reikiamos infrastruktūros Lietuvoje sukūrimo svarbą. „Ypatingai vertiname Vokietijos investicijas į karinę infrastruktūrą, mes ir patys investuojame, siekdami užtikrinti geresnes tarnybos sąlygos tiek Lietuvos, tiek sąjungininkų kariams. Nuosekliai didėjant gynybos finansavimui užtikrinsime tolesnį pajėgumų modernizavimą, infrastruktūros plėtrą bei karių aprūpinimą“, – sakė jis.  

Pastaraisiais metais už Vokietijos lėšas Lietuvos kariuomenės poligone Pabradėje įrengta 500 vietų lauko stovykla, taikinių sistema pėstininkų kovos mašinoms, taip pat karių poilsio patalpos, amunicijos sandėliai, laikinas ir pastovias logistinio aprūpinimo aikštelės ir kita infrastruktūra Rukloje. Vokietija NATO bataliono kovinei grupei reikalingos infrastruktūros vystymui Lietuvoje 2017 – 2018 m. išleido apie 62,3 mln. eurų, 2019 - 2021 m. planuojama skirti dar apie 87,4 mln. Eurų. 

Vokietija taip pat yra ir ilgametė glaudi Lietuvos sąjungininkė  įsigyjant ginkluotę ir kitą karinę techniką - iš Vokietijos Lietuva perka pėstininkų kovos mašinas „Vilkas“, savaeiges haubicas Pz2000, šarvuočius M577, kt. 

Vokietijos karinis indėlis ypač vertinamas ir dėl aktyvaus dalyvavimo NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse – šiuo metu jos kariai jau vienuoliktą kartą patruliuoja Baltijos šalių padangėje, NATO pajėgų integravimo vieneto Vilniuje veiklos.

 

KAM inf. 

Nuotraukų aut. Giedrė Maksimovicz-Alkema

 

Taip pat skaitykite: