Darbo reikalais dažnai lankausi seniūnijose, domiuosi, kaip sekasi tvarkytis, panaudoti investicijoms skirtas lėšas, kaip vyksta kultūrinis gyvenimas, kaip sprendžiamos socialinės problemos ir pan.
Kiekviena seniūnija – savita, čia gyvenimas virte verda, žmonės vis aktyviau įsijungia į kultūrinę, bendruomeninę veiklą. Todėl kilo mintis pakviesti pasižvalgyti po Jonavos rajoną. Drauge jau lankėmės Užusaliuose, o šį kartą kviečiu į priešingą pusę – į Upninkų seniūniją, kuri labiausiai nutolusi nuo rajono centro: pagrindinė gyvenvietė nuo rajono centro nutolusi 24 km, o atskiri seniūnijos kaimai – 35-38 km.
Trijų upių apsuptyje
Upninkų seniūnija iš kitų rajono seniūnijų išsiskiria savo plotu, kuris yra didžiausias; didžiausiu kelių ilgiu (173 km) ir gyventojų skaičiumi, kuris, deja, yra mažiausias iš visų rajono seniūnijų – nesiekia 1300.
Vis dėlto energingoji Upninkų seniūnė Lolita Nekrošienė nusiteikusi optimistiškai. Pasak seniūnės, Upninkus nuo Vilniaus skiria viso labo 70 kilometrų, tad su laiku gal pavyktų į šį gražų kraštą pritraukti daugiau gyventojų? L. Nekrošienės žodžiais, Upninkuose yra viskas, ko reikia pilnaverčiam gyvenimui: pagrindinė mokykla su darželiu, ambulatorija, socialinio paslaugų centro padalinys, biblioteka, kultūros centras, paštas, parduotuvė, yra bažnyčia, dvi cerkvės.
Kraštas išties labai gražus: net 57 proc. seniūnijos ploto užima miškai, per seniūnijos teritoriją teka trys upės: Širvinta įteka į Šventąją, o ši – į Nerį. Be to, rytuose, prie administracinės ribos su Širvintų rajonu, išteka ypatingas Lietavos upeliukas – kalbininkai mano, kad būtent Lietavos upelis davė vardą Lietuvai. Upelis į Nerį įteka piečiau Arnotiškių kaimo: šioje vietoje sutvarkytas priėjimas prie upelio, mokyklos iniciatyva pastatytas koplytstulpis, vietos gyventojai įrengė tiltelį, nuo kurio galima atsigerti vandens iš šaltinio, kuris trykšta į Lietavos upelį.
1992 m. Lietavos žemupyje buvo įsteigtas hidrologinis draustinis. Beje, seniūnijos teritorijoje yra ne vienas draustinis: tai Širvintos kraštovaizdžio, Šventosios ichtiologinis, Upninkų botaninis.
Seniūnės pagalbininkai
Seniūnė L. Nekrošienė džiaugėsi ypač aktyviais savo pagalbininkais – seniūnaičiais. Šiemet už seniūnijai iš rajono biudžeto skirtas investicines lėšas buvo nutarta įsigyti traktorių-žoliapjovę su žolės surinktuvu, kadangi seniūnijoje yra nemažai viešųjų erdvių, kurias reikia prižiūrėti, pačioje gyvenvietėje yra parkas. Jau nuo vasario pradedama ruoštis pavasario-vasaros sezonui: šiltnamyje sėjamos sėklos, iš kurių auginami daigai gyvenvietės gėlynams.
Šiemet bus įrengtas apšvietimas Mantromiškių ir Makštavos kaimuose, prie kultūros centro pakeista dalis plytelių. Seniūnę ypač nustebino ir pradžiugino Mantromiškių kaimo gyventojai: nors kaimas nedidelis, tačiau seniūnaitės paraginti susirinko gal 10 žmonių, kurie diskutavo ir sprendė, kur būtų geriau statyti apšvietimo stulpus. Seniūnaičiai gyventojus subūrė ir pavasarinei švarinimosi akcijai. Ko gero, kai gyveni tokiame gražiame gamtos kampelyje, natūraliai kyla noras puoselėti grožį.
Seniūnijoje aktyviai veikia Upninkų kaimo bendruomenės asociacija ir Vyšnialaukio kaimo bendruomenė, pernai Kunigiškių kaime įsteigta VšĮ „Vilties žiburys“, kuri stengsis padėti priklausomybių turintiems žmonėms.
Upninkiečiai butus... dovanoja
Seniūnijoje opi bedarbystės problema, kadangi nėra stambių žemės ūkio bendrovių, veiklą vysto tik keli smulkūs ūkininkai ir verslininkai. Bendrovėje „Rizgonys“ dirba kelios dešimtys žmonių, tačiau daugiausia jie priimami tik sezono metu. Kadaise buvusi pavyzdinė miesto tipo gyvenvietė šiandien pamažu tuštėja. Todėl gyvenvietėje būna ir tokių stebuklų: upninkiečiai savo butus atiduoda už dyką, tačiau ir jų niekas nenori. Skaudu.
Prieš porą metų viena Upninkų gyventoja siūlėsi savivaldybei padovanoti butą. Moteris teigė jau daug metų jame negyvenanti, nors mokesčius moka, tad butas jai yra našta. Tuomet savivaldybės Taryba priėmė upninkietei palankų sprendimą, vis dėlto ateityje nežadame priimti tokių nemažų investicijų reikalaujančių dovanų.
Kūrėjų kraštas
Upninkai turtingi ne tik upių, miškų, gražių peizažų, bet ir meninės sielos žmonių: čia gyvena ir kuria net keturi poetai: Laimutė Šatienė, Ana Aleksandravičienė, Danguolė Vasiliauskienė ir Mykolas Kručas. Beje, visi keturi Aukščiausiojo apdovanoti ne vienu talentu. Antai D. Vasiliauskienė vadovauja mokyklai, yra užkietėjusi žvejė, kuria eiles, išleido ne vieną poezijos knygelę, kurią pati ir iliustravo. L. Šatienė yra tikra rankdarbių meistrė, dailininkė, dainininkė, renginių vedėja. Upninkiečiai žavisi A. Aleksandravičienės išpuoselėta sodyba, moteris piešia, turi puikų humoro jausmą. Devintą dešimtį bebaigiantis M. Kručas – poetas, pasakorius, saviveiklininkas, humoristas, yra sumeistravęs ne vienerias kankles.
Visi labai skirtingi, tačiau tuo kaip tik papildantys vienas kitą. Pernai Upninkų „ketveriukė“ kaip reikiant nustebino: išleido eilėraščių rinkinį „Keturiese“, kurį dedikavo šio krašto žmonėms.
Upninkėlių kaime gyvena ir kuria dar vienas šio krašto šviesuolis – devintą dešimtį įpusėjęs Bronius Sedleckas: medžio drožėjas, kaimo kapelos šokėjas, jausmingus romansus traukiantis įvairiuose bendruomenės renginiuose. Ir puikus pyragų kepėjas.
Kunigiškių kaime gyvena vandens lelijų karaliumi tituluojamas Juozas Jasionis, kuris dar domisi ir augina vaistinguosius augalus.
Vyšnialaukyje verda vyšnių uogienę
Tarp seniūnijos miškų, daubų, siaurų miško keliukų tarsi pasiklydusį Vyšnialaukio kaimą pati sau netikėtai atradau pernai: bendruomenės pirmininkas Valdas Bagdonas ir jo gyvenimo draugė Gražina Grigoravičienė pakvietė drauge su poezijos klubo „Šaltinis“ nariais ir kaimo bendruomene palydėti vasarą.
Beje, į 7 sodybų kaimą kasmet tarsi į atlaidus suvažiuoja daugybė žmonių. Nors senieji gyventojai jau iškeliavę Anapilin, jų sodybose tvarkosi paveldėtojai. Veiklaus ir iniciatyvaus bendruomenės pirmininko V. Bagdono dėka Vyšnialaukis tapo seniūnijos rojaus kampeliu.
Vyšnialaukyje sava jaučiasi ir dabartinė seniūnė L. Nekrošienė, kuri šį kampelį, kaip pati sakė, atrado maždaug prieš 10 metų: atvažiavo aplankyti savo draugės Gražinos ir suprato, kad niekur nenori iš čia išvažiuoti.
Prieš porą metų bendruomenės žmonės nutarė dalyvauti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paskelbtame bendruomeninės veiklos stiprinimo projektų finansavimo konkurse, parašė projektą ir gavo finansavimą. Iš projekto lėšų tautodailininkas Andrius Kazlauskas sukūrė kryžių-koplytstulpį ir vartus į kaimą. Dar iš šio projekto lėšų bendruomenė įsigijo traktorių-žoliapjovę aplinkai prižiūrėti, nagingi bendruomenės vyrai sumeistravo pavėsinę.
Koplytstulpį pavadino „Vyšnialaukis atgyja gyvųjų susitikimams ir mirusiųjų prisiminimams“. Seniūnė L. Nekrošienė, kuri yra aktyvi šios bendruomenės narė, net neabejoja, kad senieji sodybų šeimininkai iš aukštybių stebi ir džiaugiasi, kad kaimas atgijo.
Pasirodo, kad kaimą atgaivinti ir prikelti galima, net jeigu jame nėra nė vieno nuolatinio gyventojo. Reikia tik labai pasistengti...
Jonavos r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Vijolė Šadauskienė
