Lietuva toliau stiprina paramą Ukrainai. Vyriausybė nutarė per tarptautines finansų institucijas šaliai skirti dar 15 mln. eurų, o nuo karo pasitraukusiems ukrainiečiams laikinosios apsaugos galiojimą pratęsė iki 2028 m. kovo 4 dienos.
10 mln. eurų bus skiriama per Pasaulio banko grupei priklausančios Tarptautinės plėtros asociacijos Krizės priemonės Specialią programą Ukrainai atkurti 2.0 (SPUR 2.0), dar 5 mln. eurų Lietuva skirs per Europos investicijų banko įsteigtą Europos Sąjungos fondą Ukrainai (EU4U).
„Ukrainiečiai šiandien kovoja ne tik už savo, bet ir už visų mūsų laisvę. Nenutrūkstama ir laiku suteikta parama – mažiausia, ką šiandien privalome padaryti. Mūsų pareiga – užtikrinti, kad Ukraina turėtų viską, ko reikia tiek pergalei pasiekti, tiek šaliai atstatyti“, – sakė finansų ministras Taurimas Valys.
SPUR 2.0 programa buvo įsteigta šių metų birželį. Tai jau antra tokia programa, skirta mobilizuoti tarptautinę paramą Ukrainai. Lietuva prie pirmosios SPUR programos 2023 metais buvo prisidėjusi 10 mln. eurų.
Donorų lėšos programoje naudojamos su sverto efektu – jų dėka Ukrainai galima suteikti didesnės apimties paskolas palankesnėmis sąlygomis. Pavyzdžiui, 2 mlrd. JAV dolerių donorų lėšų sudarytų galimybę Ukrainai paskolinti apie 6 mlrd. JAV dolerių.
Dar 5 mln. eurų Lietuva skirs Europos investicijų banko EU4U fondui, kuris finansuoja svarbius Ukrainos infrastruktūros atstatymo ir ekonominio atsparumo stiprinimo projektus. 2023 metais Lietuva šiam fondui jau buvo skyrusi 10 mln. eurų.
Nuo karo pradžios Finansų ministerija per tarptautines finansų institucijas ir Europos Sąjungos instrumentus Ukrainai jau yra skyrusi daugiau kaip 93 mln. eurų paramos. Dar 26 mln. eurų skirta dvišaliu pagrindu.
Tuo metu Lietuvoje gyvenantiems ukrainiečiams Vyriausybė pratęsė laikinosios apsaugos galiojimą iki 2028 m. kovo 4 dienos. Sprendimu Lietuvos teisės aktai suderinami su Europos Sąjungos Tarybos sprendimu laikinąją apsaugą pratęsti dar vieniems metams.
„Karas Ukrainoje tęsiasi, todėl žmonėms, kurie nuo jo pasitraukė ir šiandien gyvena Lietuvoje, turime užtikrinti aiškumą ir stabilumą. Laikinosios apsaugos pratęsimas leidžia jiems ir toliau teisėtai gyventi, dirbti ir kurti savo gyvenimą Lietuvoje, kol grįžti į Ukrainą nėra saugu“, – teigia vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas.
Migracijos departamentas nuo spalio 5 dienos jau pradėjo keisti ukrainiečių turimus skaitmeninius leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Nauji dokumentai galios iki 2028 m. kovo 4 dienos.
Leidimų keitimo tvarka nesikeičia – papildomų reikalavimų nėra, o dokumentų keitimas yra nemokamas. Prašymai teikiami per Lietuvos migracijos informacinę sistemą MIGRIS. Pateikęs prašymą asmuo turi rezervuoti vizito laiką pasirinktame Migracijos departamento klientų aptarnavimo skyriuje ir atvykti su reikalingų dokumentų originalais.
Ukrainos karo pabėgėliai gali pasirinkti bet kurį Migracijos departamento klientų aptarnavimo skyrių, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.
Migracijos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje galiojančius leidimus laikinai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu turi daugiau kaip 52 tūkst. Ukrainos karo pabėgėlių. Nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios MIGRIS iš viso užregistruota beveik 109 tūkst. nuo karo pasitraukusių asmenų.
Laikinosios apsaugos mechanizmas Europos Sąjungoje pradėtas taikyti 2022 metų kovą, reaguojant į Rusijos pradėtą plataus masto karą prieš Ukrainą. Šių metų vasarą ES Taryba nusprendė jo galiojimą pratęsti iki 2028 m. kovo 4 dienos.
lrv.lt inf.
