Rajono žiniasklaidoje nuskambėjo atvejis, kai viename miesto vaikų darželyje buvo pastebėta, kad grupėje dirba ne etatinis įstaigos darbuotojas, o pašaliniai asmenys, atliekantys visuomenei naudingą veiklą už gaunamą socialinę pašalpą. Nors švietimo įstaigose šie pašaliniai asmenys dirba jau keli metai, tačiau tik mažamečio pastabumo dėka vėl pradėta diskutuoti apie šią problemą. Taip, tėveliai, jau kurį laiką nesudėtingus darbus darželiuose atlieka sveikatos nepasitikrinę asmenys, o įstaigų vadovai dėl šios situacijos nieko dėti, jie vykdo savivaldybės nurodymą. Tai tikrai nėra įstaigų savivalė ar noras pataupyti lėšas, tai - savivaldybės tarybos sprendimo pasekmė.
Priminsiu, kad dar 2014 m. kovo mėn. savivaldybės taryba nusprendė panaikinti dalį vaikų darželių bei mokyklų kiemsargių etatų, juos pakeičiant asmenimis, kurie, gaudami socialinę pašalpą, privalo atlikti visuomenei naudingą veiklą. Tuomet argumentuota, kad bus sutaupomos biudžeto lėšos, bus efektyvesnis papildomos darbo jėgos panaudojimas. Posėdyje buvo daug diskusijų, skirtingų nuomonių ir vos 1 tarybos nario balsas lėmė, kad buvo sumažinti 18,1 kiemsargio etatai, juos pakeičiant kitais asmenimis.
Svarstant šį klausimą, dalis kolegų teigė, kad vietoj pastovių darželio ar mokyklos darbuotojų pakeitus visuomenei naudingų darbų atlikėjais, sulauksime pavojų – tiek dėl galimų užsikrėsti ligų, tiek dėl įstaigų turto saugumo. Šiandien matome, kad šie nuogąstavimai pasitvirtino. Sumažindami mažiausią atlyginimą gaunančių darbuotojų – kiemsargių skaičių, savivaldybės lėšų sutaupėme, tačiau turime problemų.
Vykdant tarybos sprendimą, švietimo įstaigos privalėjo sumažinti etatus. Nors vadovai galėjo pasirinkti mažinamas pareigybes: vieni atleido kiemsargius, kiti – kitų pareigybių darbuotojus, tačiau visi jie buvo pakeisti pašaliniais asmenimis. Ir jau keli metai, kai asmenys, gaunantys socialinę pašalpą ir privalantys atlikti visuomenei naudingą veiklą, miesto seniūnijos nukreipiami į atitinkamas įstaigas, dirba po 2 – 4 dienas per mėnesį nesudėtingus darbus, pakeisdami atleistus darbuotojus.
Atsakomybės nereikėtų vengti miesto seniūnui, nes jo teiginys, kad „seniūnijos darbas – išskirstyti pašalpas gaunančius žmones“ visiškai neatitinka tikrovės. Priminsiu, kad būtent miesto seniūnija sudaro veiklos sutartis su socialinę pašalpą gaunančiais asmenimis, pildo veiklos laiko žiniaraštį ir manyčiau, kad seniūnija, o ne darželiai ar mokyklos yra atsakinga už šių asmenų sveikatos būklę.
Miesto seniūnija turėtų pripažinti, kad šiandien nėra normaliai veikiančios sistemos: į švietimo įstaigas šie žmonės nusiunčiami ne pagal jų poreikį, o pagal miesto seniūnijos planavimą, nepasitikrinę sveikatos ir neturintys higienos įgūdžių pažymėjimo. Manau, seniūnas nedelsiant turėtų parengti naują tvarką dėl gyventojų telkimo visuomenei naudingai veiklai ir teikti tarybai tvirtinti.
Taupyti lėšas reikia, bet ne mūsų vaikų sveikatos sąskaita. Šiandien darželiuose ne tik sumažinti etatai, bet ir finansavimas skirtas ne metams, o 11 mėnesių. Įstaigos ieško būdų kaip išgyventi ir taupo: nemoka už pavadavimą darbuotojo ligos atveju, galbūt kai kurios išleidžia darbuotojus neapmokamų atostogų. Tokia situacija susidarė ne dėl švietimo įstaigų vadovų neūkiškumo, o dėl priimtų savivaldybės tarybos sprendimų.
Pats greičiausias ir efektyviausias šios problemos sprendimo būdas – grąžinti buvusį mūsų darželių bei mokyklų finansavimą. Ir tai tikrai nedideli resursai – naikindami kiemsargių etatus, buvo sutaupyta vos apie 70 tūkst. eurų. Tik tokios sumos bereikia, kad tėvai jaustųsi saugūs dėl savo vaikų sveikatos. O žinant, kad savivaldybė per metus sutaupo net kelis milijonus eurų nuo socialinių pašalpų bei kompensacijų, tai ši, reikalinga suma, yra tikrai nedidelė.
Remigijus Osauskas, tarybos narys
