- Šiais metais Jums buvo suteiktas Metų bibliotekininkės vardas. Ką šis apdovanojimas Jums reiškia? 

- Šis apdovanojimas man yra kaip įrodymas, kad esu teisingame kelyje. Dirbti bibliotekoje man labai patinka, čia galima įgyvendinti tiek daug idėjų, kūrybinių veiklų, susipažinti su daugybe įdomių žmonių. Žinoma, be savo komandos – Rimkų filialo darbuotojų – tiek daug pasiekti tikrai nebūtų pavykę. Vienas lauke juk ne karys. Labai džiaugiuosi turėdama tokią nuostabią komandą, su kuria galime kartu įgyvendinti įvairiausius kūrybinius sumanymus.  

- Su kokiais iššūkiais šiandien susiduriate savo darbe? 

- Iššūkių yra tikrai nemažai. Pirmiausia, mažėjantis bibliotekos vartotojų skaičius, todėl nuolatos galvojame, kaip žmones pritraukti į biblioteką, kaip įskiepyti meilę knygai. Žinoma, bibliotekoje galima ne tik skaityti knygas, turime nuostabias erdves, kuriose galima jaukiai prisėsti ir pavartyti periodinius leidinius, žaisti stalo žaidimus, naudotis kompiuterizuotomis darbo vietomis ar tiesiog paskirti susitikimą su draugu. Vis dar pasitaiko žmonių, kurie nustemba išgirdę, kad Rimkų mikrorajone yra biblioteka, nors biblioteka čia veikia jau daugybę metų. Taip pat labai sunku pritraukti žmones į bibliotekoje organizuojamus renginius. Tad iššūkių darbe yra tikrai daug, kartu su kolegėmis bandome rasti sprendimų būdus. 

- Kas labiausiai patinka dirbant bibliotekoje? 

- Bibliotekoje nebūna vienodų dienų. Kiekvieną dieną kažkas vyksta, net jeigu edukacijos ar kiti renginiai kartojasi, tačiau žmonės ateina vis kiti, tad net ir vedant tą pačią edukaciją, jis pavyksta vis kitaip, nes dalyviai vis kiti. Nuobodu tikrai nebūna. Na, ir, žinoma, dirbti apsuptai knygų yra svajonės išsipildymas. Būdama darželinukė, matydama, kaip vyresnė sesuo skaito knygas ir nebenori su manimi žaisti, sakydavau, kad jau aš knygų tikrai neskaitysiu. Bet vos tik išmokau skaityti – knygų pasaulis mane įtraukė. Knygas skaitau nuolatos. Vienas skaitau dėl darbo, nes bibliotekoje organizuoju Knygų klubo susitikimus, o kitas – dėl savęs. Kai tik turiu laisvą minutę – imu knygą į rankas. Labai norisi, kad skaitymo džiaugsmą patirtų kuo daugiau žmonių. 

- Papasakokite apie savo karjeros kelią iki šių dienų, ar keistumėte pasirinkimu praeityje, jei turėtumėte galimybę? 

Gimiau ir užaugau Kaune, dar bakalauro studijų metais pradėjau dirbti vienoje žiniasklaidos stebėsenos įmonėje, kurioje dirbau duomenų analitike. Visiškai ne kūrybinis darbas J. Dėl šeiminių aplinkybių teko atsikraustyti į Jonavą, o 2019 metų pabaigoje pasitaikė galimybė įsidarbinti Jonavos viešojoje bibliotekoje. Iš pradžių dirbau Informacijos ir kraštotyros skyriaus vyresniąją bibliotekininke.

Esu be galo dėkinga šio skyriaus vadovei Reginai Lukoševičienei už suteiktas žinias, juk atėjau dirbti iš visiškai kitos srities, man viskas buvo nauja. Nuo pirmos darbo dienos visas bibliotekos kolektyvas priėmė labai šiltai. Bet vos spėjus įsivažiuoti į darbus, nutiko pandemija. Tuomet pasitaikė galimybė vesti nuotolinius projekto „Prisijungusi Lietuva“ skaitmeninio raštingumo mokymus. Nuotoliniai mokymai visiems buvo naujas dalykas. Vėliau, prasidėjus karui Ukrainoje, pradėjau galvoti, kuom aš galėčiau prisidėti, ir tada pamačiau, kad Vytauto Didžiojo universitetas kviečia savo esamus ir buvusius studentus organizuoti lietuvių kalbos mokymus ukrainiečiams. Iš karto žinojau, ką darysiu. Taip bibliotekoje metus laiko mokiau ukrainiečius lietuvių kalbos. Mano mokiniai pramoko lietuvių kalbos, o aš – rusų, nes iki tol rusiškai nebuvau šnekėjusi, šios kalbos mokiausi mokykloje ir šiek tiek universitete, o netikėtai teko lietuvių kalbos taisykles išaiškinti rusų kalba.

Buvo tikrai labai sunku, bet džiaugiuosi turėjusi galimybę sutikti puikių, nuostabių ukrainiečių. 2022 metų rugsėjį sulaukiau pasiūlymo vadovauti Rimkų filialui. Esu labai dėkinga bibliotekos direktorei Skirmutei Gajauskaitei už parodytą pasitikėjimą manimi. Tad toks tas mano karjeros kelias iki šių dienų. 

- Ko palinkėtumėte savo kolegoms ir skaitytojams. 

- Savo kolegoms palinkėčiau neprarasti tikėjimo savo darbu, neblėstančios kūrybinės ugnelės ir, žinoma, nepamiršti skaityti knygas. Džiaugiuosi galėdama būti bibliotekos šeimos dalimi. Kolegos man, kaip šeima, linkiu, kad ta mūsų vienybė ir toliau išliktų. O skaitytojams palinkėčiau atrasti meilę knygai bei meilę kultūrai apskritai.

Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešosios bibliotekos inf.