„Pratybos – tai praktinė galimybė tobulinti atsakingų tarnybų ir institucijų reagavimo, keitimosi informacija ir tarpusavio bendradarbiavimo veiksmus. Turime būti pasirengę visiems galimiems scenarijams, o be pratybų to padaryti praktiškai neįmanoma. Šios civilinės saugos pratybos rodo atsakingą valstybės požiūrį į šalies gyventojų saugumą“, – sako vidaus reikalų ministrė.

Pratybų metu buvo patikrinta GPIS – visoje šalies teritorijoje kaukė sirenos, žmonėms buvo išsiųstos perspėjimo žinutės į mobiliuosius telefonus, Lietuvos radijo ir televizijos eteryje ištransliuotas tekstinis ir balsinis perspėjimo pranešimas. „Mūsų tikslas buvo įvertinti institucijų gebėjimus perduoti informaciją, taip pat patikrinti informavimo sistemos veikimą. Tai buvo galimybė išsibandyti mūsų turimas technologijas, o po pratybų visi subjektai galės padaryti išvadas ir įsivertinti galimas rizikas“, – kalbėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas Saulius Greičius.

GPIS pranešimai siunčiami visiems mobiliojo ryšio vartotojams, tačiau juos gali priimti tik tie telefonai, kurie turi įjungtą korinio transliavimo funkciją. Vidaus reikalų ministerija ragina gyventojus pasitikrinti, ar savo mobiliuosiuose telefonuose jie yra šią funkciją įsidiegę, kad perspėjimo pranešimai juos pasiektų.

„Labai svarbu, kad Lietuvos žmonės atkreiptų dėmesį, ar pratybų metu gavo perspėjimo žinutes. Galimo realaus pavojaus atveju šis informavimo būdas yra vienas iš efektyviausių. Gyventojai apie įvykusią avariją ir jos keliamą pavojų turi būti perspėti laiku, atitinkamai jiems turi būti ir rekomenduojama, kokių pirmųjų apsaugos veiksmų imtis“, – teigia A. Bilotaitė.

Vidaus reikalų ministerija primena, kad sužinoti, kaip pasirengti nelaimei, kaip elgtis jai įvykus, kaip gauti reikalingą informaciją ekstremaliosios situacijos metu, galima interneto puslapyje https://www.lt72.lt/

Remiantis 2020 metais atlikta gyventojų apklausa, 82 proc. Lietuvos gyventojų yra girdėję apie GPIS, 67 proc. nurodo, kad perspėjimo pranešimą kada nors yra gavę į savo mobilųjį telefoną. Tačiau tik 38 proc. Lietuvos gyventojų žinotų, kokių svarbiausių veiksmų reikėtų imtis, jei įvyktų branduolinė avarija, ir tik 44 proc. turi sukaupę būtiniausių maisto ir vandens atsargų, kad galėtų 72 val. neišeiti iš gyvenamojo būsto.

Vidaus reikalų ministerijos inf. 

Taip pat skaitykite: