Jonavos kūno kultūros ir sporto centras neseniai oficialiai pakeitė pavadinimą ir tapo Jonavos sporto centru. Dėl to netrukus turėtume išvysti naują įstaigos logotipą, atnaujintus sporto komandų marškinėlius bei kitą atributiką.

Šių pokyčių įkarštyje keitėsi ir Jonavos sporto centro vadovybė – prie įstaigos vairo rugsėjo 1-ąją stojo Lietuvos sporto universiteto (LSU) docentė, buvusi Mokslo ir doktorantūros departamento direktorė Jūratė Stanislovaitienė. Kaip pasakoja pati moteris, ėmėsi naujųjų pareigų turėdama viziją, kurioje grandioziniai pokyčiai nenumatyti – J. Stanislovaitienės žodžiais tariant, Jonava sporto ir aktyvaus laisvalaikio klausimais jau ne vienerius metus „eina“ geru keliu, dabar tereikia jai padėti tobulėti toliau.

Norėjosi pokyčių

Pastaruosius 19 metų dirbusi Kaune J. Stanislovaitienė pasakoja, kad Jonava – jos gimtasis kraštas.

„Užaugau Jonavoje, o sukūrusi šeimą apsigyvenau jos rajone. Taigi, toli atitrūkusi nuo šio miesto niekada nebuvau.

Kai kas paklausia kodėl nusprendžiau dirbti Jonavoje, atsakau, kad prie to, ko gero, prisidėjo sentimentai ir noras grįžti į gimtinę. Gal jau amžius toks (aut. past. šypsosi).

Daug metų dirbau universitete, tačiau atsiradus šiokiems tokiems pokyčiams svarsčiau, kad gal jau pakanka darbuotis tame pačiame padalinyje ir reikia išbandyti save kur nors kitur. Šalia to, jaučiau nuovargį dėl nuolatinio važinėjimo į kitą miestą.

Atsiradus galimybei sudalyvauti konkurse, nusprendžiau pabandyti. Man pavyko, tačiau visų ryšių su universitetu nenutraukiau  – susitariau, kad turėsiu jame keletą paskaitų. Akademinis darbas man visada labai patiko, manau, kad visiškai jo atsisakyti būtų sunku“, – paklausta apie tai kas paskatino ją imtis dabartinių pareigų, pasakojo J. Stanislovaitienė.

Girdėdavo Jonavos vardą

Apie Jonavos sporto centro veiklą, jo sportininkus J. Stanislovaitienė girdėdavo ir dirbdama Kaune.

„Jonava ne šiaip sau pelnė sporto miesto titulą: jos vardas išties skamba sportinėse varžybose. Todėl sukdamasi sporto ,,virtuvėje“ turėjau tam tikrų žinių apie sportininkus iš šio miesto.

Galima sakyti, kad mačiau Jonavos sporto centro darbo fasadinę pusę, o atėjusi čia dirbti, turėjau susipažinti ir iki šiol pažindinuosi su jo viduje verdančiais reikalais“, – kalbėjo J. Stanislovaitienė.

Atėjo turėdama viziją

Moteris į naujas pareigas žengė turėdama viziją – kokius tikslus toliau sau turėtų kelti Jonavos sporto centras.

„Mano akimis, čia nereikia didelių perversmų. Viskas jau ne vienerius metus ėjo gera linkme, reikia tik dar šiek tiek padėti: įtraukti mažiausius jonaviečius į sportinį aktyvumą, aiškiai apibrėžti jiems skirtas fizinio aktyvumo programas, kaip traukos įrankį įgalinant masiškumą, labai svarbu nepaleisti ir vyresnių... Ne paslaptis, kad jaunuoliai, kurie sportuoja Sporto centre, pabaigę mokyklą neretai nutraukia ryšį su juo. Norėtųsi, kad taip nebūtų.

Taip pat svarbus – neįgaliųjų integravimas.

Apibendrinant galima sakyti, kad mano vizijoje – Sporto centras yra traukos objektas, apjungiantis visas visuomenės grupes, skatinantis gyventojų fizinį aktyvumą“, – pasakojo J. Stanislovaitienė.

Sieks maksimaliai išnaudoti

Direktorė pastebi ir Jonavos miesto infrastruktūros privalumus.

„Turime tokią sportinę bazę, tokias galimybes... Jonaviečiai pirmieji džiaugėsi galintys pasigirti dviračių takais, leidžiančiais apvažiuoti visą miestą. Belieka nepamiršti turimų galimybių ir maksimaliai jas įdarbinti.

Turiu minčių dėl sportinių šakų pasirinkimo plėtimo. Yra tokių, kurioms net nereikėtų didelio pasirengimo, investicijų. Galvoje vis kirba mintis, kad kodėl mes negalime ruošti tokių olimpinių dienų kokias ruošia didieji miestai?

Netrukus turėsime naują baseiną. Senasis buvo pritaikytas pasiplaukiojimui, bet naujame bus galima naudotis 25 metrų plaukimo takeliu. Jis leis kokybiškai vaikus mokyti plaukimo, galbūt apsvarstysime net pasirengimą varžyboms.

Kiek žinau, bus baseinėlis pritaikytas kūdikių mankštoms, neįgaliesiems.

Atmetus visus ekonominius skaičiavimus ir galvojant tik apie socialinę naudą, toks baseinas – labai naudingas rajonui. 

Be jau išvardintų privalumų, jis gali padėti užtikrinti fizinį jonaviečių aktyvumą žiemą – juk ne visi nori lankyti sporto sales, konkrečias mankštas.

Galima tik pasidžiaugti, kad turėsime tokią sportinę bazę vienoje vietoje. Jei kas paprašytų Lietuvoje surasti kitą miestą, kur butų taip koncentruotai įrengta tokio aukšto lygio sporto bazė, ko gero, to padaryti nepavyktų“, – kalbėjo J. Stanislovaitienė.

Ar yra dar kur tobulėti?

„Jei jau kalbėsime apie idealaus varianto siekimą, būtų puiku turėti nedidelį dengtą maniežą, kuriame galėtų sportuoti futbolininkai, lengvosios atletikos atstovai. Po vasaros, šaltuoju metų laiku, jie priversti ieškoti sau vietos salėse, bet tai nėra patogu“, – kalbėjo Jonavos sporto centro vadovė.

Pradėjo nuo šokių

Pasiteiravus, kiek sportas yra svarbus jos pačios gyvenime, J. Stanislovaitienė pasakoja sportavusi nuo vaikystės.

„Aktyvią sportinę karjerą tęsiau iki 29-erių. Visus tuos metus buvau intensyviame sporte.

Kol mokiausi Jonavoje, čia lankiau sportinius šokius. Kai įstojau į Lietuvos sporto universitetą, reikėjo pasirinkti specializaciją. Šokio specializacijos nebuvo, tad po ilgų svarstymų pasirinkau lengvąją atletiką. Atrodo, atsidūriau joje visiškai neplanuotai, tačiau dar sportuodama mokykloje, vis sulaukdavau kvietimo dalyvauti bėgimo varžybose. Dalyvaudavau, atstovaudavau mokyklą ir pelnydavau prizines vietas.

Paradoksalu, kad nors šokau nuo 7-erių iki 18-ikos metų, baigusi mokyklą iš direktorės gavau apdovanojimą už aukštus sportinius pasiekimus būtent lengvojoje atletikoje, nors nebuvau lengvaatletė.

Studijuodama universitete, kaip lengvosios atletikos atstovė dalyvavau Europos čempionate, Pasaulio studentų universiadoje ir kitose svarbiose varžybose. Man sekėsi tikrai gerai, bet tam tikru momentu supratau norinti pasirinkti akademikės kelią, nebeturėjau ugnelės varžytis.

Žinoma, prie to prisidėjo doktorantūros studijos, šeima, bet paskutinis taškas, matyt, buvo tuomet, kai 2008-aisiais metais su kolegėmis nepatekome į Pekino olimpines žaidynes, rungiantis 4 x 400 m estafetės rungtyje. Likome pirmos už brūkšnio. Pasakiau sau, kad čia – ženklas“, –  prisiminė J. Stanislovaitienė.

Atrado stalo tenisą

Atsiribojus nuo aukštumų siekimo sporte, moteris su aktyvia veikla sieja savo laisvalaikį.

„Kiekvienas profesionaliai sportavęs žmogus patvirtins, kad staiga pereiti į visiškai pasyvų gyvenimo būdą – labai sunku. Tave lydi daugybę metų ugdytas pripratimas bei  suvokimas, kad negali apleisti kūno, tačiau renkiesi jau ne intensyvias treniruotes, o aktyvesnį laisvalaikio praleidimo būdą.

Prasidėjus karantinui, mes su šeima atradome stalo tenisą – žaidėme tiesiog ant valgomo stalo. Pamilome šį žaidimą, žaidžiame jį ir dabar.  Taip pat išvažiuojame pasivažinėti dviračiais. Bėgioti aš nebegaliu, nes apie save primena daugybę metų sporte ,,įdarbinti“ sąnariai.

Gyvenant sodyboje fizinį aktyvumą puikiai palaiko ir grėblys, kastuvas ar kitas sodo įrankis“, –  šypsodamasi pasakojo moteris.

Įvairiapusė patirtis

Naujoji Jonavos sporto centro vadovė turi patirties dirbant tiek su pradinės parengties, tiek su aukšto meistriškumo sportininkais. Tai jai leido pastebėti tendencijas, darančias žalą efektyviam bei naudingam visuomenės aktyvumui.

„Pastaruosius metus didžiausią dėmesį skyriau lengvaatlečių rengimui, trenerės duonos teko paragauti treniruojant aukšto meistriškumo sportininkus, tačiau nuomonę turiu ir apie pradinį rengimą, nes tam tikru momentu esu treniravusi vaikus.

Teko pastebėti, kad dalis su vaikais dirbančių trenerių neįvertina, kad jaunoji karta – jau kitokia nei mes, o tie pasakymai, jog mane taip treniravo, taip treniruosiu ir aš, gali atnešti žalos.

Mokslininkai iš įvairių šalių atkreipia dėmesį, kad dabar vaikai turi prastesnį fizinį pasirengimą, prastesnę sveikatą. Paprastai sakant, mes gaunam ,,prastesnį produktą“, kad ir kaip žiauriai tai skamba. Dėl to negalime treniruoti vaikų vadovaudamiesi senais metodais.

Man teko skaityti mokslinę publikaciją, kurioje vienas profesorius aiškiai pasakė, kodėl susiduriame su tokia situacija: tėvams lengviau auginti sėslų vaiką, kuris rankose turi telefoną, o ne eina, lipa, visur ropoja. Iki 4 metų amžiaus vyksta ,,aktyvus vaiko startas“. Čia treneriai neturi jokios įtakos, tik tėvai gali duoti pirminį postūmį būti aktyviems, fiziškai sveikiems. Tam žalą daro ne tik išmaniosios technologijos, bet ir tie patys maniežai, į kuriuos uždaromi ropojantys vaikai. Fizinis atskyrimas tuo metu, kai vystosi kūnas, fizinės ypatybės – didelė bėda.

Mes lyg kalbame, kad reikia šviesti vaikus, bet reikia šviesti tėvus. Visą tai daro žalą vaikų vystymosi tempams, prisideda prie nutukimo“, – kalbėjo J. Stanislovaitienė.

Svarbu sudominti

Anot moters, norint ,,suaktyvinti“ vaiką – visai nebūtina griebtis sportinių būrelių.

„Pamenu, kai mano dukrai buvo 5-eri, manęs klausdavo, ką ji lanko. Kai pasakydavau, kad nieko, išgirsdavau, kad mama tokia sporto specialistė, o dukra nieko nelanko. Atsakydavau, kad jai – per anksti. Ji su dviračiu važinėdavo kieme, su draugais karstydavosi po medžius, bėgiodavo, šokinėdavo ir taip judėdavo. To pakanka, kad vaikai pamėgtų judesį, o vėliau, kai jau patys išreiškia norą, pasirinktų jiems patrauklią sporto šaką“, - kalbėjo Jonavos sporto centro vadovė.

Įvertinti savo jėgas

Ji pastebi, kad reiktų atkreipti dėmesį suaugusiems į jų požiūrį dėl jų pačių fizinio aktyvumo.

„Reikia suprasti, kad sportas yra dviejų krypčių: laisvalaikio ir pasiekimų. Dabar daug kas yra užsikrėtę tuo laisvalaikio sportu, bet daug kas taip pat nepamatuoja savo jėgų iškart šokdami prie nerealių tikslų.

Nesunku pastebėti, kad didesnės įmonės imasi maratonų, kitų sportinių varžybų organizavimo. Iš vienos pusės tai – sveikintina, nes skatina žmones judėti, iš kitos – kyla pavojus būtent dėl kiekvieno žmogaus įsitraukimo į tai, nepamatuojant savo galimybių. Tada prasideda traumos, kita žala sveikatai. Yra ne vienas to pavyzdys“, – kalbėjo J. Stanislovaitienė.

Darbų sūkuryje

Šiuo metu Jonavos sporto centras gyvena permainų nuotaikomis – jo pavadinimas Registrų centre oficialiai pakeistas vos prieš keletą dienų.

„Tai neatsiejama nuo įvaizdžio atnaujinimo: logotipo ir panašiai. Tuo rūpinasi specialiai suburta darbo grupė. Plušama ir prie tradicinių renginių organizavimo: atminimo taurės, tinklinio varžybų. Sportininkai išvažiuoja į bokso turnyrą, laukia krepšinio, futbolo bei kitos varžybos.

Vos pradėjusi dirbti patekau į tikrą darbymetį, nebuvo laiko apsiprasti, bet sportas užgrūdina, tad ir didelio streso dėl to nejaučiu.

Galiu pasakyti, kad Jonavos sporto centro darbuotojų komanda darniai dirba dėl bendrų tikslų. Manau, mums pavyks įgyvendinti jau turimus sumanymus, o sportu besidomintys jonaviečiai tikrai suras ką pamatyti ar kur sudalyvauti“, – pokalbio pabaigoje sakė J. Stanislovaitienė.

Teksto autorė Jovita Stanevičiūtė

Asmeninio archyvo nuotr.