„Neištikimi Lietuvos vyrai“ – taip vadinasi socialinio tinklo ,,Facebook“ grupė, kurioje moterys kelia vyrų nuotraukas, šalia esą pranešdamos, kad neverta tikėtis romantiškų santykių iš vieno ar kito vyriškos lyties atstovo, mat jis linkęs ieškoti ne meilės, o nuotykių. Grupėje savo nuotrauką aptiko ir jonavietis Linas (vardas skaitytojo prašymu pakeistas, redakcijai žinomas). Vyras paprašė pasidomėti, ar svetimas nuotraukas grupėje talpinančios moterys nepažeidžia įstatymų.

Nemalonus vaizdelis 

„Istorija tokia, kad vieno vakarėlio metu išgirdau draugės kvatojimą. Paklausiau, kas nutiko, o ji pakišo man savo telefoną po akimis. Ką aš ten pamačiau, tikrai būtų sunervinę kiekvieną.

Viena moteris patalpino mano nuotrauką, šalia pridėjusi prierašą su klausimu, ar kitos kažką žino apie mane, mat aš esą jai atrodau įtartinas. Kadangi naudojuosi pažinčių programėlėmis, matyt per jas man teko bendrauti su ja.

Na ir po nuotrauka pasipylė komentarai... Kad atrodau toks ar anoks, kad esu kažką išdavęs, nors to niekad nebuvo.

Peržvelgus grupę pamačiau, kad ten daugybės vyrų nuotraukos. Ir net ne tai, kad rašoma apie jų išdavystes, dar ir aptarinėjami jų asmeniniai gyvenimai, išvaizdos. Paprastai sakant – „Viena boba sakė“ lygio pletkai.

Pletkai lieka pletkais. Bet ten talpinamos realių žmonių nuotraukos. Ar taip galima? Kur jų ir mano teisės?“, – teiravosi su redakcija susisiekęs vyras. 

Teisiniai klausimai - keli

Situaciją pakomentuoti sutiko advokatų kontoros ADVOCATERA teisininkė Ada Rusteikaitė.

„Susipažinus su skaitytojo situacija, išryškėja keli teisiniai klausimai – tiek dėl asmens atvaizdo panaudojimo teisėtumo, tiek dėl viešai paskleistos informacijos apie kitą asmenį teisėtumo. Teisės aktuose kiekvieno asmens privatumui apsaugoti yra įtvirtinta teisė į atvaizdą bei teisė į garbę ir orumą.

Visų pirma akcentuotina, kad teisės į atvaizdą ir teisės į garbę ir orumą apsauga taikoma ne tik naujienų portaluose, televizijoje, spaudoje, t.y. tradicinėse žiniasklaidos priemonėse, tačiau ir socialiniuose tinkluose ar platformose kaip „Facebook“. Tad būtų klaidinga teigti, kad asmenys, skleidžiantys privačią informaciją „Facebook“ grupėje be sutikimo, tokiais atvejais turi absoliučią teisę į saviraiškos laisvę. Vis tik svarbu pažymėti, kad vertinant galimo pažeidimo mastą, reikšminga nustatyti ar tokia grupė yra vieša, ar ji prieinama plačiai bendruomenei žmonių“, – teigė teisininkė. 

A. Rusteikaitė

Teisė į atvaizdą

A. Rusteikaitė atkreipia dėmesį, kad asmens teisė į atvaizdą yra įtvirtinta LR CK 2.22 straipsnyje.

„Apibendrinus, asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Tad yra būtina gauti asmens sutikimą perpublikuojant jo nuotrauką, kurią jis pats paviešino savo asmeninėje „Facebook“ paskyroje. Be to, pati „Facebook“ platforma suteikia vartotojui galimybę pranešti apie be jo sutikimo paviešintą atvaizdą. Aplinkybė, jog ši nuotrauka yra paviešinta paties asmens, savaime nesuponuoja, kad ji gali būti be sutikimo naudojama ar publikuojama kitų asmenų, šiuo atveju galioja privataus gyvenimo apsauga.

Išimtys, kai asmens sutikimo nereikia, yra taikomos jei atvaizdo viešinimas yra susijęs su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu (viešasis asmuo) arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Tačiau net ir tokiais atvejais, asmens nuotraukos negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jei tai žemina asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją. Fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus, t.y. pašalinti paviešintą atvaizdą iš platformos, bei atlyginti dėl šių veiksmų patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Pereinant prie teisės į garbė ir orumą, t.y. galimos atsakomybės už apie privatų asmenį viešai skleidžiamą informaciją be jo sutikimo, nesusipažinus su konkrečiu skelbiamos informacijos turiniu, negalima kategoriškai konstatuoti, kad tai laikytina privatumo pažeidimu. Galimo privatumo pažeidimo konstatavimo faktas ir lygmuo kiekvienoje situacijoje yra skirtingas bei vertinamas konkrečios situacijos kontekste“, – paaiškino teisininkė. 

Pagrindas ieškiniui

Vis tik, anot jos,  remiantis teismų praktika ir CK 2.23 str. 4 dalimi, privataus asmens gyvenimo duomenų, nors ir atitinkančių tikrovę, paskelbimas, taip pat asmeninio susirašinėjimo paskelbimas pažeidžiant šiame straipsnyje nustatytą tvarką, taip pat įėjimas į asmens gyvenamąjį būstą be jo sutikimo, išskyrus įstatymų numatytas išimtis, asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymą bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

„Teismai, nustatydami galimus privatumo pažeidimus, vertina tokias aplinkybes: ar iš publikacijų turinio yra aišku, kad kalbama būtent apie šį asmenį, ar tai nėra viešasis asmuo, ar nurodytas jo vardas, pavardė, atvaizdas, darbovietė, atskleidžiamos šeimyninio gyvenimo detalės ir pan.

Tad jei skaitytojas mano, kad tokia paskelbta informacija apie jo poelgius, asmeninį gyvenimą pažeidžia jo garbę ir orumą, nepriklausomai nuo to tie faktai atitinka ar neatitinka tikrovės, civilinio proceso tvarka jis gali kreiptis į teismą ir reikalauti paneigti tokius paskleistus duomenis ar juos pašalinti, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu sukeltą turtinę bei neturtinę žalą“, – teigė teisininkė.