Jonavos visuomenės sveikatos biuras apie prevencines programas jonaviečiams primena ir fotografijomis, o kovoje prieš vieną klastingiausių šio amžiaus ligų – vėžį – susivienijo medikai ir menininkai.
„Jonavoje eksponuojama fotografijų paroda „Sužinok, suprask, pasitikrink“, ji keliauja per įstaigas. Fotografijų parodos tikslas – paskatinti Jonavos gyventojus pasirūpinti savo sveikata iš anksto, nebijoti kalbėti apie savo problemas ir laiku jas spręsti“, - sakė parodos iniciatorė, Jonavos visuomenės sveiktos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Livija Griniova.
Nuotraukose siekiama menine kalba - per žmonių išgyvenamus jausmus ne tik atkreipti dėmesį į pačią ligą, bet ir priminti apie prevencines programaas ir galimybes šios ligos išvengti.
„Šios keliaujančios parodos organizatoriai – Visuomenės sveikatos biuras, Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, visuomeninė organizacija „Išmokime gyventi su vėžio liga“. Jų autorius – Karlas (Artūras Moisiejenko), idėjos autorė – Indrė Zagorskytė“, - sakė L.Griniova.
Šiuo metu paroda yra eksponuojama Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centre.
Kaip sakė PSPC vyriausioji slaugos administratorė Rūta Kondarevienė, žmonės turėtų kur kas drąsiau kilti į kovą su vėžiu ir aktyviau dalyvauti Lietuvoje vykdomose prevencinėse programose, pagal kurias gali nemokamai išsitirti, ar nėra rizikos susirgti vėžiu ir taip laiku užbėgti šiai klastingai ligai už akių.
„Jiems reikėtų aktyviau naudotis valstybės siūlomomis galimybėmis nemokamai pasitikrinti sveikatą.
Visoje Lietuvoje vykdomos gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio, prostatos vėžio, storosios žarnos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos, taip pat vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa.
Lėšos apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu prevenciniams sveikatos tyrimams skiriama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto“, - kalbėjo R.Kondarevienė.
Nemokamos prevencinės programos:
|
Prevencinė programa |
Kam skirta programa |
Programos priemonės |
|
Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių finansavimo programa. |
Moterims nuo 25 iki 60 metų |
Kartą per 3 metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Gavus jo rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę. |
|
Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa. |
Moterims nuo 50 iki 69 metų |
Kartą per 2 metus atliekamas mamografinis tyrimas. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti mamografinį tyrimą, galima iš anksto užsiregistruoti (atvykus arba telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje, atliksiančioje tyrimą. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos. |
|
Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa |
Vyrams nuo 50 iki 75 metų ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu |
Kartą per 2 metus atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka tam tikrą tyrimą – priešinės liaukos biopsiją |
|
Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa |
Vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų |
Kartą per 1 metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, jis siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau ištirti, o prireikus – skiriamas gydymas. Svarbu žinoti, kad vieną kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei. |
|
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa |
Asmenims, kurie yra 50–74 metų amžiaus. Šiuo metu programa vykdoma septyniose Lietuvos apskrityse: Panevėžio, Tauragės, Klaipėdos, Šiaulių, Vilniaus, Kauno ir Alytaus apskrityje |
Kartą per 2 metus pacientui atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas, jei atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Kolonoskopija ir, prireikus, biopsija yra būdai objektyviai patvirtinti storosios žarnos vėžio diagnozę |
|
Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa |
Vaikams nuo 6 iki 14 metų |
Vaikų dantis silantais gali padengti gydytojai odontologai arba burnos higienistai, dirbantys gydymo įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl šių paslaugų finansavimo |
Nemokamos pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos gyventojams, prisirašiusiems prie VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro ir pateikusiems vieną iš dokumentų:
1. Asmens pasą arba tapatybės kortelę (arba gimimo liudijimą asmenims iki 16 metų amžiaus);
2. Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą;
3. Galiojantį sveikatos draudimo pažymėjimą;
4. Pensininko pažymėjimą;
5. Neįgalumo pažymėjimą;
6. Galiojantį darbo biržos pažymėjimą.
Dėl minėtų tyrimų pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs paciento sveikatos būklę, jį nuodugniau supažindins su prevencinėmis programomis ir skirs reikiamus tyrimus.

















