Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) organizuotoje konferencijoje „Pastatų renovacija skydais Lietuvoje: iššūkiai ir perspektyvos“ šios srities sprendimų priėmėjai, statybų sektoriaus atstovai, daugiabučių renovacijos projektų administratoriai, projektuotojai, architektai, užsienio ekspertai bei mūsų šalies akademinės bendruomenės atstovai nubrėžė pagrindines kryptis, kuriomis artimiausiais metais turėtų judėti ne tik daugiabučių, bet ir visų pastatų atnaujinimas. 

„Industrializuota organinė statyba – viena pagrindinių krypčių, kuria šiandien turėtų judėti tiek daugiabučių ir viešųjų pastatų renovacija, tiek naujos statybos projektai. Tik modernizuodami statybos procesus – didelę dalį darbų iš statybų aikštelės perkeldami į gamyklą – mes galėsime kalbėti apie efektyvumą, aukštesnius kokybės standartus, greitį, atsiperkančias investicijas. O organinė statyba, neabejotinai, yra vienintelis kelias vertinant pastatų renovaciją iš klimato kaitos, ES direktyvų, galiausiai mūsų šalies vyriausybės nutarimų“, – pradėdamas konferenciją teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas. 

Pasak ministro, šiandien jau galime kalbėti ir apie konkrečius žingsnius šioje srityje – iš esmės apsispręsta, kad naujasis Vyriausybės kvartalas Goštauto g. bus projektuojamas iš medinių konstrukcijų, nes Aplinkos ministerijos pasiūlytas Vyriausybės nutarimas nuo lapkričio 1 d. įpareigoja viešojo sektoriaus užsakovus pradėti projektuoti bent iš 50 proc. organinių medžiagų.  

Tai, kad šiandien Lietuva renkasi teisingą pastatų renovacijos kryptį patvirtino ir architektas Nicolas Ziesel, konferencijoje pasidalinęs tvarios statybos principais bei gerąja daugiabučių transformacijos praktika Prancūzijoje. Su 2024 m. Prancūzijos olimpinių žaidynių sportininkų kaimelio projektu dirbantis architektas akcentavo medinės, tvarios architektūros reikšmę. Pasak architekto, aplinką tausojanti statyba dažnai ribojama socialinių (gyvenimo kokybę lemiančių) ir ekonominio efektyvumo aspektų. Todėl labai svarbu atrasti balansą tarp renovuojamo pastato poveikio aplinkai, patogumo gyventojams bei finansinių rodiklių. 

Konferencijoje pranešimą pristatęs APVA direktorius Gvidas Dargužas pristatė jau padarytus žingsnius, šalyje skatinant tvarią, kokybišką renovaciją, akcentavo skydinės daugiabučių namų renovacijos galimybes ir jų teikiamą naudą, taip pat apžvelgė pradėtus įgyvendinti pilotinius skydinės renovacijos projektus.  

„Toks renovacijos būdas leidžia ne tik padidinti pastato energinį efektyvumą, bet ir reikšmingai sutrumpinti renovacijos procesą, sumažinant darbų apimtis statybvietėje. Jei šiuo metu renovacijos darbai vidutiniškai užtrunka 9-15 mėn., įdiegus modulinę technologiją procesas galėtų pagreitėti kelis kartus. Be to pastato atnaujinimo darbai galėtų vykti bet kuriuo metų laiku, nes šaltis ir drėgmė įtakos jiems neturi. Tai ne tik naujas požiūris į sovietmečiu statytų daugiabučių modernizavimą, tai daug spartesnis ir tvaresnis būdas keisti miesto veidą“, – teigė G. Dargužas. 

Skydinės renovacijos galimybes ir iššūkius analizavusi KTU doc. dr. Jurgita Černeckienė pabrėžė tai, jog renovacijos komponentus gaminant gamykloje didžiąją dalį darbų galima atlikti tiksliau, saugiau ir paprasčiau nei statybvietėje. Taip pat akcentuotas ir trumpesnis montavimo laikas, inžinerinių sistemų integracija. Kaip pagrindinius iššūkius, ekspertė pažymėjo detalaus planavimo ir koordinavimo, naujų verslo modelių poreikį, sudėtingesnę montavimo sistemą, tradicinės statybos pramonės nepasitikėjimą surenkamaisiais sprendimais.  

Konferencijos „Pastatų renovacija skydais Lietuvoje: iššūkiai ir perspektyvos“ įrašas bus prieinamas viešai artimiausiu metu.

Aplinkos projektų valdymo agentūros informacija