Dažniausiai pastebimi akių sutrikimai

Ypač svarbu gebėti diferencijuoti pirmuosius akių sutrikimo simptomus ir kuo skubiau imtis priemonių, padėsiančių išvengti didesnių komplikacijų ateityje. Dėl ilgo sėdėjimo prie kompiuterio ekranų vis dažniau pastebimas kompiuterinis regos sutrikimo sindromas (KRSS). Šis sindromas tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, vienas didžiausių profesinių pavojų šiame amžiuje. Pasak mokslininkų, jis pasireiškia 70 proc. visų kompiuterio naudotojų. Netaisyklinga sėdėsena prie kompiuterio, prastas apšvietimas, netinkamas atstumas tarp monitoriaus ir akių ir per ilgos valandos naudojantis išmaniaisiais prietaisais — pagrindinės priežastys, kurios daro įtaką šio sindromo atsiradimui. Išskiriami pagrindiniai simptomai: akių dirginimas, sausos, niežtinčios, paraudusios akys, neryškus matymas, galvos, kaklo ar nugaros skausmai. Dėl šių problemų gali sumažėti ne tik darbo produktyvumas, tačiau ignoruojant simptomus, laikui bėgant, gali kilti ir rimtesnių sveikatos sutrikimų. Prevencija — efektyviausia, pigiausia ir labiausiai pasiteisinanti priemonė, norint užkirsti kelią net ir menkiausioms akių pažaidos problemoms. Na, o tiems kas jau jaučia pirmuosius akių sutrikimo simptomus, taikomos prevencinės priemonės gali padėti grįžti prie ankstesnio akių komforto dirbant kompiuteriu. 

Apsaugokite akis nuo kenksmingos ekranų skleidžiamos šviesos.

Visi puikiai žinome, kad mūsų akys natūraliai nėra prisitaikiusios ilgai žiūrėti į šviečiančius ekranus, todėl viena iš svarbiausių priemonių, norint tinkamai prižiūrėti savo akis dirbant kompiuteriu — apsaugoti jas nuo kenksmingos monitorių šviesos. Tai padaryti galite keliais būdais, vienas iš jų — apsauginiai akiniai darbui kompiuteriu. Tokie akiniai turi specialias dangas ir filtrus, kurie riboja žalingos mėlynosios šviesos patekimą į akis ir mažina jų jautrumą šviesai, suteikia didesnį komforto jausmą, bei atpalaiduoja įtampą dėl ilgų darbo valandų prie monitoriaus. Tiesa, specialus filtras gali būti ne tik ant jūsų akinių stiklų, tokią apsaugą galima uždėti ir tiesiai ant monitoriaus ekrano. Jų funkcija lygiai tokia pati —  blokuoti mėlynos šviesos kiekį, kurį skleidžia ekranai.

Dar vienas būdas, kurį galite taikyti —  ekrano ryškumo sumažinimas. Tai padaryti labai paprasta ir nieko nekainuoja, tereikia nueiti į kompiuterio nustatymus ir pasirinkti norimą šviesumą arba tiesiog perjungti įrenginį į „naktinį režimą“.  Ekrano ryškumas turėtų būti kuo įmanoma panašesnis į aplinkos, dėl šios priežasties patartina nedirbti tamsioje aplinkoje. Tai gali palengvinti skaitmeninį akių nuovargį ir netgi padėti jums geriau miegoti. Žinoma, pats paprasčiausias būdas išvengti kenksmingos ekranų šviesos — kiek įmanoma labiau kontroliuoti laiką, praleidžiamą prie kompiuterio.

Sveikų akių receptas — reguliarus lankymasis pas akių priežiūros specialistus.

Dažnas ir ilgas kompiuterio naudojimas daro neigiamą įtaką akims. Tad tiek žmonėms, kurie dar nejaučia akių nuovargio ar diskomforto, tiek tiems, kurie jau skundžiasi pirmaisiais simptomais, labai svarbu tinkama ir nuosekli akių priežiūra.

Asociatyvi nuotrauka iš Pexels.com

Visų pirma, kad galėtumėte kuo tiksliau stebėti savo akių sveikatą, reikalinga reguliari akių patikra. Ji leidžia dar ankstyvojoje stadijoje pastebėti pirmuosius akių ligų simptomus ir išvengti rimtesnių komplikacijų. Gydytojas — oftalmologas atliks nuodugnią, profesionalią apžiūrą ir pateiks tinkamas akių priežiūros rekomendacijas, atsižvelgdamas į jūsų gyvenimo būdą ir veiklą. Remiantis bendromis Amerikos oftalmologijos akademijos (AAO) rekomendacijomis, suaugusiems, kurie turi gerą regėjimą ir neturi akių problemų, atlikti oftalmologinius tyrimus šiais etapais:

  • Kartą nuo 20 iki 29 metų amžiaus;
  • Du kartus nuo 30 iki 39 metų amžiaus;
  • Sulaukus 40 metų ir iki 65 metų amžiaus – kaip rekomendavo gydytojas;
  • Nuo 65 metų amžiaus – kas 1 – 2 metus.

Suaugusieji, turintys problemų su akimis ar regėjimu, turėtų apsilankyti pas savo akių gydytoją bent kartą per metus, nebent gydytojas rekomenduoja kitaip. Amerikos optometrijos asociacijos (AOA) duomenimis, suaugusieji, kuriems reikia kasmetinės apžiūros, dėl didesnės akių ir regėjimo problemų rizikos, yra tie, kurie:

  • Nešioja kontaktinius lęšius;
  • Vartoja vaistus, kurie turi šalutinį poveikį akims;
  • Turėjo akių operaciją ar patyrė akies traumą;
  • Šeimoje turi ligos istorijų, susijusių su akių ligomis;
  • Užsiimate profesija, kuri gali būti pavojinga akims (pavyzdžiui, suvirintojas).

Akių mankštos, masažai — paprasta, bet itin efektyvu.

Po intensyvaus naudojimosi kompiuteriu akys pavargsta, būna labiau įtemptos, dėl to mažėja darbo produktyvumas. Tad patartina daryti dažnas, bet trumpas pertraukas, jų metu pailsinti akis, atitraukti nuo kompiuterio ekrano. Akių mankštos, masažai ir pertraukos darbo metu — efektyvios priemonės, kurias pravartu įtraukti į kasdieninę darbo rutiną.

Pats paprasčiausias, bet tikrai efektyvus akių pratimas — fokuso pakeitimas. Šį pratimą galite atlikti laikydami pirštą kelių centimetrų atstumu nuo akių ir pakaitomis žiūrėti į jį ir į toliausiai esantį daiktą, tai atlikite mažiausiai 10 kartų. Akių raumenų stiprinimui ir įtampos bei skausmo mažinimui, galite palengva nukreipti žvilgsnį į kairę ir dešinę aukštyn ir žemyn, sukti žvilgsnį ratu. Taip galite kartoti tris — penkis kartus iš eilės, kas valandą.

Akių nuraminimui atlikite švelnų akių savimasažą, kad suaktyvėtų kraujotaka akių srityje ir atsipalaiduotų raumenų įtampa:

  • Užmerkę akis, viduriniu pirštu masažuokite akiduobės kaulus iki nosies tiltelio. Pakartokite 8-10 kartų. Tai gali padėti pagerinti veido kraujotaką, suteikti daugiau deguonies ir maistinių medžiagų raudoniesiems kraujo kūneliams aplink akis. 
  • Nykščiais švelniai paspauskite sritį, esančią tiesiai virš vidinio akių kampo, kur prasideda jūsų voko raukšlė. Lėtai paspauskite ir atleiskite. Pakartokite šį pratimą 5 kartus. Tai darydami padedate sumažinti spaudimą tarp akių.

Akių mankštą galima naudoti kasdien, kad paskatintumėte sveikus įpročius ir gautumėte raminančios akių priežiūros privalumus. Daugiau apie akių mankštą galite paskaityti čia: akių mankštos svarba.

Taip pat, labai svarbu nepamiršti mirksėti. Tyrimai rodo, kad intensyviai dirbant, šį procesą net nejausdami galime atlikti rečiau nei įprastomis sąlygomis, tad svarbu priminti sau, kad būtina mirksėti, taip akių gleivinė bus sudrėkinta, išvengsite didesnio akių sausumo ir diskomforto. Šis priminimas sau, ypač aktualus, nešiojantiems kontaktinius lęšius. Akių mirksėjimas intensyvaus darbo metu sumažėja nuo 15 — 20 kartų per minutę iki 3 — 4 kartus per minutę. Tai gali įtempti akis, sukelti paraudimą ir nuovargį.

Tad, nuolatos rūpinkitės savo akimis — ne tik tuomet kai pradeda jausti diskomfortą. Dažna ir reguliari akių patikra, tinkama apsauga nuo kenksmingos monitoriaus šviesos, akių pratimai ir savimasažai gali padėti užkirsti kelią sunkiems akių sutrikimams ateityje.

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: