Pradėta ugdymo turinio reforma siekia visai visuomenei svarbaus tikslo – kad mokiniai įgytų XXI amžiui reikalingų kompetencijų, išnaudotų savo mokymosi potencialą ir jį nuolat augintų. Dėl to atnaujinamos ugdymo programos, peržiūrima ir pasiekimų vertinimo sistema – svarbi ugdymo proceso dalis. 

Visi sutinkame, kad mokinių pasiekimų vertinimas turėtų atlikti ne tik tradicinę funkciją, kai įvertinamos mokinių žinios ir gebėjimai už tam tikrą laikotarpį, bet ir padėtų siekti aukštesnių rezultatų. Žinoma, atsižvelgiant į kiekvieno mokinio galimybes, mokymosi tempą. Sėkmės pagrindas yra nuoseklus mokymasis – neužtenka gerai mokytis paskutiniaisiais gimnazijos metais. Tikiuosi, kad numatyti vertinimo pokyčiai, orientuoti į savalaikio ir mokytis padedančio grįžtamojo ryšio teikimą, prisidės prie sėkmingesnio mokymosi ir geresnių mokymosi rezultatų.

Suplanavome priemones, skirtas tiek pasiekimų vertinimui pamokoje tobulinti, tiek ir pertvarkyti nacionalinio mokinių pasiekimų vertinimo sistemą. Neseniai platesnei diskusijai pateikėme siūlymus dėl atnaujintų reikalavimų pagrindinio ir vidurinio ugdymo išsilavinimui įgyti, nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų privalomumo, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatų tikslingesnio panaudojimo ir brandos egzaminų pokyčių. Siūlymus teikė švietimo, mokslo ir sporto ministrės sudaryta darbo grupė, kurioje dirbo mokytojų, mokyklų vadovų, edukologų, profesinių mokyklų, kolegijų ir aukštųjų mokyklų atstovai. 

Siūlymai parengti reaguojant į Prezidento pateiktą Švietimo įstatymo pakeitimų dėl brandos egzaminų projektą, remiantis minėtos darbo grupės rezultatais. 


Pagalba, kai jos reikia

Dabar mokinių pasiekimai nacionaliniu mastu tikrinami 2, 4, 6, 8 klasėse. Ir nors tai nėra privalu, apie 80 proc. mokinių kasmet dalyvauja šiuose patikrinimuose. Pastebėta, kad savivaldybėse, kur sprendimai dėl ugdymo organizavimo ir pagalbos teikimo priimami remiantis šių patikrinimų duomenimis, gerėja ir mokinių mokymosi rezultatai. Toks ir yra šių pasiekimų patikrinimų tikslas – padėti siekti geresnių rezultatų, laiku pastebėti silpnąsias vietas, suteikti reikiamą mokymosi pagalbą. 

Darbo grupė siūlo, kad nuo 2023 m. 4 ir 8 klasėse organizuojami patikrinimai taptų privalomi visiems mokiniams, o 2 ir 6 klasėse išliktų pasirenkami. Taip norime užtikrinti, kad kiekvienam mokiniui, nepriklausomai nuo jo lankomos mokyklos, fizinių ar socialinių apribojimų ar kitų priežasčių, būtų sudarytos galimybės pasitikrinti savo pasiekimus naudojantis patikimais vertinimo įrankiais ir gauti objektyvų grįžtamąjį ryšį apie pasiektą pasiekimų lygį. Mokiniams, nepasiekusiems patenkinamo pasiekimų lygmens, reikėtų sudaryti individualų mokymosi pasiekimų gerinimo planą ir suteikti reikalingą mokymosi pagalbą.

Remdamiesi pasiekimų patikrinimų rezultatais, mokytojai galės įsivertinti savo pasirinktų mokymo strategijų veiksmingumą, mokymosi medžiagos tinkamumą ir galės pergalvoti bei perplanuoti mokymo eigą. Mokyklų vadovai, savivaldybių švietimo padaliniai galės pasiūlyti reikiamas profesinio tobulėjimo programas savo miesto ir rajono mokytojams. 
 
Jei mokiniai keistų mokyklą, pvz., pereitų iš pradinės mokyklos į progimnaziją, progimnazijos mokytojai turėtų galimybę susipažinti su mokinių rezultatais. Prieš pradėdami darbą ir įvertinę situaciją, galėtų iš karto pasiūlyti priemones spragoms pašalinti – jei toks poreikis būtų. Galėtų būti siūlomos individualios ir grupinės konsultacijos, papildomos pamokos, savarankiškas darbas ir pan. 

Panašiai kaip ir dabar, 4 klasėje būtų tikrinami lietuvių kalbos ir literatūros, gimtosios kalbos ir literatūros (tik mokiniams, kurie mokosi tautinių mažumų kalba), matematikos ir pasaulio pažinimo (visuomeninio ir gamtamokslinio ugdymo) pasiekimai. 8 klasėje – lietuvių kalbos ir literatūros, gimtosios kalbos ir literatūros (tik mokiniams, kurie mokosi tautinių mažumų kalba), matematikos, visuomeninio ugdymo (istorija, geografija) ir gamtamokslinio (biologija, chemija, fizika) dalykų pasiekimai. 

Užduotys mokiniams bus rengiamos ir pateikiamos centralizuotai per elektroninę vertinimo sistemą.


Daugiau reikšmės – pasiekimų patikrinimui 10 klasėje

Baigdami pagrindinio ugdymo programą, mokiniai privalo pasitikrinti savo pasiekimus, tačiau patikrinimo rezultatai nėra panaudojami priimant sprendimą dėl mokinio galimybės mokytis pagal vidurinio ugdymo programą. Dauguma mokytojų teigia, kad dalis mokinių neturi reikalingų minimalių žinių ir gebėjimų sėkmingai mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, todėl ir jų brandos egzaminų rezultatai būna žemi arba nepatenkinami. Todėl čia siūlomas pakeitimas: 10/II gimnazijos klasės patikrinimo rezultatai galėtų tapti slenksčiu į III gimnazijos klasę.

Gavus neigiamus pasiekimų patikrinimo įvertinimus baigiant 10/II gimnazijos klasę, patikrinimą bus galima kartoti tais pačiais mokslo metais. Tęsti mokslus III gimnazijos klasėje galės tik mokiniai, turintys teigiamus 10/II gimnazijos klasės dalykų metinius pažymius ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų įvertinimus. Kitu atveju bus siūloma kartoti kursą arba rinktis profesinį mokymą, kartu įgyjant pagrindinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją. Šiuos pasirinkimus mokiniams palengvins ir jau nuo kitų mokslo metų startuosiantis profesinio orientavimo nuo pirmos klasės modelis.

Baigiant pagrindinio ugdymo programą, būtų tikrinami lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir gimtųjų kalbų ir literatūros (tik tautinių mažumų mokyklose) pasiekimai. Taip pat siekiant ugdyti mokinių savarankiško mokymosi gebėjimus, nuo 2023 m. 9–10 klasėse, padedami mokytojų, mokiniai rengs ilgalaikį praktinį darbą – panašų į brandos darbą III–IV gimnazijos klasėse. 


Baigiant mokyklą – trys egzaminai

Siūloma didinti reikalavimus viduriniam išsilavinimui įgyti. Nuo 2025 metų baigiant mokyklą taptų privaloma išlaikyti ne du, o tris brandos egzaminus. Būtų organizuojami tik valstybiniai brandos egzaminai, lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos valstybiniai brandos egzaminai būtų organizuojami pagal bendrojo ir išplėstinio kurso bendrąsias programas. Nauja tvarka būtų pradėta taikyti 2023 m. rugsėjį III gimnazijos klasėje pradėjusiems mokytis mokiniams.

Dabar brandos atestatui gauti privalomi du egzaminai: lietuvių kalbos ir literatūros bei vienas pasirenkamas. Tačiau, kaip rodo 2021 m. statistika, tik du brandos egzaminus rinkosi vos 21 proc. visų brandos egzaminus laikiusiųjų, kiti rinkosi tris ir daugiau brandos egzaminų. Norint pretenduoti į aukštąją mokyklą, reikia būti išlaikius bent tris brandos egzaminus. 

Norint įgyvendinti Švietimo įstatyme apibrėžtą švietimo tęstinumo principą, garantuojantį sąlygas kiekvienam mokytis visą gyvenimą, svarbu užtikrinti, kad įgytas vidurinis išsilavinimas sudarytų galimybę bet kada siekti aukštojo išsilavinimo. Taip pat galimybę, kad, po kelerių metų pertraukos nusprendus studijuoti, nebereikėtų grįžti į mokyklą ir laikyti trūkstamą egzaminą. 

Antrasis ir trečiasis valstybinis brandos egzaminas būtų laisvai pasirenkamas. Prognozuojama, kad antras pagal pasirenkamumą būtų matematikos brandos egzaminas, kurios privalomai ir dabar mokosi visi gimnazistai ir kurios egzamino jau iki šiol reikėjo stojant į aukštąsias mokyklas (išskyrus menų studijas). Dabar matematikos brandos egzaminą renkasi laikyti apie 60 proc. abiturientų. Svarstoma, jog matematikos brandos egzaminas galėtų tapti privalomu, kaip daugumoje ES valstybių, tačiau šis sprendimas reikalauja papildomo pasirengimo. Pernai matematikos brandos egzaminą laikė daugiau kaip 16 tūkst. mokinių, neišlaikė 15,2 proc.

 
Pažymį brandos atestate lemtų ne tik egzaminas

Brandos egzaminų rezultatai turi didelę vertę, nes jais remiantis vykdomas priėmimas į aukštąsias mokyklas. Turėdami vienintelę galimybę parodyti savo gebėjimus ir žinias, mokiniai patiria didelį spaudimą, taip pat išgyvena ir jų mokytojai. Egzaminų rezultatus gali paveikti patiriamas nerimas. Todėl siūloma, kad mokinių baigiamasis vertinimas būtų išskaidytas ir mokiniai galėtų sukaupti baigiamąjį vertinimą per kelis kartus dalyvaudami tarpiniuose patikrinimuose.  

Tarpinių patikrinimų užduotys mokiniams bus rengiamos ir pateikiamos centralizuotai per elektroninę vertinimo sistemą. Užduočių vertinimas vyks automatizuotai, išskyrus dalykus, kurių užduočių vertinimo automatizuotai atlikti neįmanoma – tuomet bus pasitelkti mokytojai-vertintojai. 

Numatoma, kad brandos egzaminui vertinti bus naudojama 100 balų skalė, iš jų 40 balų mokinys galės surinkti tarpinių patikrinimų III–IV gimnazijos klasėje metu, o 60 balų – brandos egzamino metu. Tarpinių patikrinimų vertinimų duomenys būtų kaupiami Mokinių registre ir panaudojami galutiniam dalyko įvertinimui, įrašomam brandos atestate, suformuoti. 

Siūloma organizuoti po du tarpinius lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos patikrinimus (III gimnazijos klasėje ir IV gimnazijos klasėje), o kitų dalykų – po vieną tarpinį patikrinimą III gimnazijos klasėje. 

Brandos egzaminų nepakanka siekiant visapusiškai atskleisti per visą mokymosi laikotarpį mokinių įgytas kompetencijas, todėl nuo 2027 m. visi mokiniai, norintys įgyti vidurinį išsilavinimą, turėtų savo kompetencijas patvirtinti atlikdami brandos darbą, taip pat savo dalyvavimu socialinėse ir pilietinėse veiklose prisidėti prie savo mokyklos ar bendruomenės gerovės kūrimo. Brandos darbą mokiniai galės rinktis atlikti iš bet kurio mokomojo dalyko arba rengti tarpdalykinį. Mokytojai konsultuos ir padės mokiniams. 

Visi šie siūlomi pokyčiai turėtų prisidėti prie to, kad užverdami mokyklos duris buvę abiturientai ir abiturientės išsineštų ne tik brandos atestatą, bet ir gyvenime reikalingų žinių bei gebėjimų, socialinių įgūdžių, kad turėtų galimybę laisvai rinktis profesinio augimo kelią.

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: