Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, surastas savivaldybes, vandentiekininkus ir gamtosaugą tenkinantis sprendimas, kaip panaudoti nuotekų dumblą. Be to, valstybė privalanti, anot ministro, reikalavimų pančiais apkrauti ne patį nuotekų dumblą, o į centralizuotus nuotekų tinklus išleidžiamą taršą.

„Daugybe Mendelejevo lentelės elementų užterštas nuotekų dumblas – tai įrodymas, kad nuotekų tarša yra milžiniška. Todėl pamažu suteikiame daugiau galios vandentiekininkams, kad jie atsakingiau ir griežčiau kontroliuotų savo abonentus. Kai pasieksime, kad didelė tarša nepakliūtų į nuotekas, galiausiai mes gausime švaresnį ir geresnės kokybės nuotekų dumblą, kurio ūkininkai taip nebesibaidys ir noriai naudos vietoje mineralinių trąšų“, – aiškina Simonas Gentvilas.

Mindaugo Sinkevičiaus žodžiais, keičiamu reglamentu taikomas tvarus požiūris į atliekų tvarkymą.

Nuotekų dumblo tvarkymo ir panaudojimo reikalavimai patikslinti po kelis mėnesius trukusių ministerijos diskusijų su savivaldybėmis, vandentiekininkais, ūkininkais.

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento Mindaugo Sinkevičiaus žodžiais, keičiamu reglamentu taikomas tvarus požiūris į atliekų tvarkymą.

„Investicija į dumblo perdirbimą, o ne jo laikymą, yra daug tikslingesnė – tai žingsnis žiedinės ekonomikos link. Susitelkdami į perdirbimo  technologijas, kartu sumažinsime dumblo laikymo vietų dydį bei kaštus“, – sako Mindaugas Sinkevičius.

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidento Broniaus Miežutavičiaus teigimu, ankstesnieji sugriežtinti reikalavimai apdorotam dumblui buvo priimti nė nepagalvojus, ar juos apskritai įmanoma įgyvendinti. „Pavyzdžiui, kaip anas nei iš šio, nei iš to išėjęs nurodymas uždengti dumblo kompostavimo aikšteles. Įsivaizduokite Vilniaus miesto kompostavimo aikštelę, kuri yra bemaž hektaro ploto – tokią uždengdamas stogu praktiškai tarsi pastatai visą nacionalinį stadioną“, – sako Bronius Miežutavičius.

Todėl dabar trejiems metams – iki 2025 m. – atidedamas terminas įgyvendinti reikalavimą nuotekų dumblą ir biologiškai skaidžias atliekas priimti, laikyti, kompostuoti, apdoroti tik uždarose patalpose. Atidėdama terminą Lietuva rėmėsi kitų ES šalių praktika, kur sklindantys kvapai valdomi ne uždarant dumblą patalpose, o kitomis priemonėmis.

Broniaus Miežutavičiaus teigimu, apdoroto dumblo panaudojimą atlaisvina ir atsisakomas įpareigojimas jį laikyti metus prieš išvežant į laukus tręšti. Patikslinus apdoroto nuotekų dumblo sąvoką, dabar tai yra „ne trumpiau kaip vienus metus laikytas arba biologiniu, cheminiu ar terminiu būdu paveiktas nuotekų dumblas arba kitaip paveiktas nuotekų dumblas, kurio savybė fermentuotis ir keliamas sveikatai ir aplinkai pavojus jį naudojant yra sumažintas“.

Aplinkos ministras tikisi, kad po trejų metų Lietuvoje bus pasikeitę tiek įmonių, tiek gyventojų įpročiai, todėl dumblą panaudoti bus galima dar paprasčiau ir veiksmingiau. „Jeigu mes taip stipriai neužteršime to, ką nuleidžiame į kanalizaciją, vartotojai apdorotą nuotekų žaliavą graibstyte išgraibstys. Dėl šio žiedinės ekonomikos principo turime visi pasistengti: per tuos metus, rekonstruojant didžiausią Lietuvos nuotekų valyklą Vilniuje, taršiausios įmonės turi investuoti į valymo technologijas, o gyventojai gali prisidėti vonioje ir virtuvėje naudodami mažiau agresyvios buitinės chemijos ir kosmetikos“, – kviečia Simonas Gentvilas.

Aplinkos ministerijos inf. 

Taip pat skaitykite: