Neseniai pasibaigė dvi savaites Azerbaidžano sostinėje vykęs pasaulio aerobinės gimnastikos čempionatas. Jame kartu su Lietuvos rinktine, suaugusiųjų kategorijoje, pasirodė ir jonavietės –Gabija Vilkaitytė (18 m.) bei Gabija Radzevičiūtė (17 m.). Kaip sako pačios merginos, galimybė atstovauti savo šaliai ir garsinti jos vardą – ne tik garbė, bet ir atsakomybė. Jos džiaugiasi nauja patirtimi ir jau netrukus pradės ruoštis Europos čempionatui.

Pirmą kartą

Varžybos Bulgarijoje, Portugalijoje, Baltarusijoje, Europos bei Lietuvos čempionatai paklaustos apie svarbiausius pasirodymus savo sportinėje karjeroje, vardijo G. Vilkaitytė bei G. Radzevičiūtė. Būtent laimėjimas Lietuvos čempionate joms ir pelnė kelialapį į Baku.


,,Tai buvo pirmosios mūsų varžybos Pasaulio čempionate. Kaip kiekvienose varžybose, taip ir šiose, žinoma, buvo streso, tik šį kartą jis – visiškai kitoks, nes jaučiau, kad mane supa daug didesnė konkurencija. Šalia to, labai nenorėjau nuvilti mane palaikančių žmonių, o ypač – trenerės. Padedama pasiruošti, ji įdėjo tikrai daug pastangų.

Pamenu, kad varžybų metu galvoje sukosi daug minčių, pavyzdžiui, kad galėčiau kuo greičiau sustartuoti ir nusiimti tą slegiančią ,,naštą“. Taip pat klausiau savęs: ką aš čia darau, kodėl aš čia? Ko gero, tokie pasvarstymai ir kilo dėl milžiniško streso. Na, bet kai viskas praėjo, baimė dingo ir norėjosi dar kartą išeiti į aikštelę, sušokti antrąjį ar net trečiąjį kartą. Pradėjau svajoti, kad varžybos galėtų užsitęsti bent jau savaitėlę, nes pajutau smagumą“, – paklausta apie pojūčius dalyvaujant Pasaulio čempionate pasakojo G. Radzevičiūtė.


,,Anksčiau taip pat esame dalyvavę aukšto lygio varžybose, tačiau Pasaulio čempionate varžėmės pirmąjį kartą. Jaudulio tikrai netrūko“, – komandos draugei antrino G. Vilkaitytė.


Ruošimąsi sunkino karantinas


Nors Lietuvos rinktinė suaugusiųjų kategorijoje prizinės vietos nepelnė, merginos džiaugiasi jos pasirodymu.


,,Klaidų buvo, bet abibendrinus galima pasakyti, kad pasirodėmė išties labai gerai. Viską sunkino vidinis nerimas, prie kurio prisidėjo ir supratimas, kad pasiruošimas varžyboms nebuvo įprastas – dėl karantino turėjome sportuoti namuose, su trenere bendraudavome tik per nuotolį, interneto pagalba. Karantino laikotarpiu nebuvo ir varžybų. Tad turėjome ruoštis greitai, bet pasiruošti gerai“, – pasakojo G. Vilkaitytė.


,,Aš pirmą kartą varžybose dalyvau kaip suaugusiųjų kategorijos atstovė. Tai, asmeniškai man, taip pat kėlė jaudulį, bet savo asmeninį pasirodymą vertinu gana neblogai“, – kalbėjo G. Radzevičiūtė.

Sudomino dėl savo naujumo


Tiek G. Vilkaitytė, tiek G. Radzevičiūtė šiuo metu treniruojasi Kaune, tačiau meilę aerobinei gimnastikai joms įkvėpė gimtajame mieste lankytos treniruotės.

,,Pirmą kartą į aerobinės gimnastikos užsiėmimus atėjau pirmoje klasėje, o šiuo metu baigiu vienuoliktą. Nesunku suskaičiuoti, kad jau vienuolika metų nebuvau atsiskyrusi nuo šios sporto šakos.


Pradėjus lankyti mokyklą, labai norėjau kokios nors papildomos veiklos. Kadangi pamokose sekėsi labai gerai, po jų turėdavau gana daug laisvo laiko. Tuo metu, kai rinkausi papildomą popamokinę veiklą, aerobinė gimnastika buvo dar gana nauja sporto šaka mūsų mieste. Dėl to ji ir patraukė mano dėmesį.

Taip pradėjau sportuoti pas trenerę Živilę Jefimenkę. Po kelių metų pradėjau lankyti dabartinės mūsų trenerės – Giedre Klivečkienės treniruotes“, – pasakojo G. Vilkaitytė.

Paskatino mama


,,Aš aerobinę gimnastiką atradau būdama 8-erių metų. Susidomėjimą šiuo sportu sužadino artimiausias mano žmogus – mama. Ji nuo pat vaikystės pastebėjo, kad esu gabi, lanksti, retkarčiais net per daug aktyvi. Namuose man trūko vietos, mama galvojo, kad sugriausiu namus, tad nusprendė atvesti mane į šią sporto šaką, kurią aš be galo pamilau. Už tai aš esu labai dėkinga savo mamai.


Taigi, aš aerobinę gimnastiką lankau jau dešimtus metus, o pačios pirmosios mano aerobinės gimnastikos treniruotės vyko Jonavoje, jas vedė trenerė Jolanta Abramavičienė.


Vėliau du kartus keičiau sporto klubus, kol atsidūriau pas dabartinę trenerę. Galiu pasakyti, kad kaskart keisdama klubą, aš gaudavau naujų patirčių. Taip pasiekiau tą laiptelį, kuriame esu dabar.


Žinoma, būna visko: tiek pakilimų, tiek nuosmukių, tačiau aš stengiuosi per daug nenuleisti nosies. Kai nepasiseka, su trenere atidžiai išanalizuojame klaidas ir tada stengiuosi kilti į viršų.


Galiu teigti, kad savo sportą myliu visa širdimi. Jei gaučiau galimybę, ką nors pakeisti, tikrai nekeisčiau, nes niekas šiam gyvenime nevyksta veltui“, – pasakojo G. Radzevičiūtė.


Mato ir kitų sėkmę


Pasakodamos apie savo patirtį sporte, merginos pastebi, kad ir kiti jų kraštiečiai, atstovaujantys skirtingoms sporto šakoms, vis dažniau pasižymi įvairiose varžybose.


,,Pastaruosius kelerius metus itin dažnai galima išgirsti, jog jonaviečiai lipa ant prizininkų pakylų. Šiuo metu Jonavoje turime gana platų sporto šakų pasirinkimą. Kas, manau, lemia tai, jog bene kiekvienas gali atrasti savo širdžiai mielą veiklą“, – teigė G. Vilkaitytė.

,,Jonava buvo pripažinta sporto miestu ir aš neabejoju, kad šis titulas jai skirtas ne veltui... Jonavoje sportuoja ne tik jauno amžiaus žmonės ar vaikai, bet ir senjorai. Mūsų miestas kupinas būrelių ir stovyklų, ypač vasaros metu, kad vaikai per daug nenuobodžiautų namuose. Žinau, kad šiais metais planuojama rengti net senjorų stovyklą!


Taip pat sunku nepastebėti, kad Jonavos dviračių takai, kuriais galima apvažiuoti visą miestą ir pamatyti daug nuostabių vietų, yra visokeriopai išpuoselėti. Tikiu, jog tai skatina žmones dažniau išeiti į lauką, pakvėpuoti grynu oru bei pasidžiaugti savo miestu“, – teigė G. Radzevičiūtė.


Laukia Europos čempionatas


Kokie artimiausi sportininkių planai?


,,Gavome kelias savaites poilsio, bet greitai laukia sportinė stovykla Visagine. Prasidės pasiruošimas rugpjūčio pabaigoje suplanuotoms varžyboms Slovakijoje bei Europos čempionatui, kuris vyks rugsėjį“, – ateities planais pasidalijo G. Vilkaitytė.


Ir garbė, ir atsakomybė

Jonavietės džiaugiasi turėjusios galimybę prisidėti prie Lietuvos vardo garsinimo. Jų žodžiais tariant, tai – ne tik garbė, bet ir atsakomybė.


,,Gavus galimybę reprezentuoti savo šalį, žinojau, kad nebus lengva: atstovaujant Lietuvai, aš ne tik parodau savo galimybes, bet taip pat ir Lietuvos sportininkų lygį. Tai kelia gan didelį spaudimą. Tačiau aš nenorėjau nuvilti visų mane palaikančių žmonių. Dėl to turėjau stengtis iš visų jėgų“, – kalbėjo G. Radzevičiūtė.


,,Labai džiaugiuosi galėdama garsinti mūsų šalį, kuri, palyginti su kitomis, nėra nei didelė, nei ypač žinoma ar pasižymėjusi mūsų sporto šakoje“, – pokalbį užbaigė G. Vilkaitytė.

Teksto autorė Jovita Stanevičiūtė

Organizatorių nuotraukos

Taip pat skaitykite: