Ne vienas akylas jonavietis pastebėjo, kad jau ilgą laiką šalia savivaldybėje esančio Civilinės metrikacijos biuro durų stovėjęs jaunavedžių pamėgtas pasimatymų suolelis - pradingo. Pastarąjį Jonavai miesto gimtadienio proga prieš du metus padovanojo vienos poltinės partijos Jonavos skyrius.
Pirmąjį rugpjūčio savaitgalį suolelis galų gale grįžo į savo vietą. Suolelį padovanojusios partijos atstovai sako, kad suolelio taip ilgai nebuvo dėl žodžio nesilaikančio, atnaujinti suolelį turėjusio meistro kaltės. „Dar balandžio mėnesio pabaigoje kreipėmės į suolelį anksčiau paruošusį, metalines dekoracijas jam gaminusį meistrą Povilą Rimkų, kuriam Ragožių kaime priklauso UAB „Sena kalvė“. Kadangi buvo apsilaupę dažai ir suniokotos metalinės dekoracijos, prieš patį vestuvių sezono įkarštį nutarėmė miestui dovanotą suolelį atnaujinti. Ponas P. Rimkus įspėjo, kad teks luktelti porą savaičių, esą, daug užsakymų. Neprieštaravome. Po tų poros savaičių paskambinome vėl. Tada ir prasidėjo.... Meistras kaskart sugalvodavo naujų priežasčių, kodėl jis vis dar nesutvarkė suolelio. Tai netikėtai iš darbo išėjo darbuotojai, jis liko dirbti vienas (nors, patikrinus rekvizitai.lt informaciją, pastarųjų 3,5 mėnesių laikotarpyje, tai yra, tiek, kiek suolelis yra pas verslininką, įmonėje drbo nuo 4 iki 6 asmenų), tada pareiškė, kad jam atostogos. Po atostogų – susižeidė koją, negali dirbti. Galiausiai, malonų bendravimo toną pakeitus griežtesniu, Povilas Rimkus pažadėjo, kad paskutiniam liepos savaitgaliui suolelis jau bus paruoštas, dar gi pasišovė pats jį į jo stovėjimo vietą atgabenti“.
„Apmaudžiausia, kad žmogus šitaip bukai nesilaikė duoto žodžio. Ištisai politikuodavo – esą, o ko jūs nerimaujat, rinkimai artėja, todėl taip skubinatės? Papriekaištavus, kad buvo sutarti terminai, atsakė – „valdžia irgi pažada, ir nevykdo. Tai kas čia blogo?“, - pasakojo partijos atstovai. „Jei nemėgsti kažkokios konkrečios politinės partijos – tai tavo reikalas, bet dar neteko susidurti, jog dėl to būtų viskas šitaip vilkinama! Man regis, jei dėl to, kad esi vienos ar kitos partijos, religijos, tautybės ar pan. atstovas, suderėtu laiku negauni paslaugos, tai jau – diskriminacija. Asmeniškai neteko susidurti su tokiu požiūriu į darbą. Juolab, kad jau praėjus pusantro mėnesio, aiškiai buvo klausta – tai ar padarote, ar ne, nes, jei ne, vežamės tą suoliuką kitur. Bet P. Rimkus užtikrino, kad va, liko savaitė, ir viskas jau bus paruošta… Ir taip pralaukėme daugiau kaip tris mėnesius… Sakydamas replika, kad esą ir valdžia nesilaiko žodžio, pats pasielgė vaikiškai ir kaip tikras „pažadukas“. Tokie įmonių vadovai ir savininkai tikrai nedaro garbės verslui. Maža to, akivaizdu, kad toks elgesys – piktybiškas ir nesąžiningas. Žodis „atsiprašau, apgailestauju dėl susiklosčiusios situacijos“ iš P. Rimkaus lūpų nebuvo išgirstas“.
Nebeapsikentę vilkinamo termino ir nebepasidavę beprasmiškiems įtikinėjimams, esą „ tuoj tuoj, už savaitės“ suolelis bus, užsakovai nusprendė darbą patikėti kitam meistrui, apie tai įspėjo ir P. Rimkų. „Kai pasakėme, kad atvažiuojame pasiimti suolelio ir išsigabensime jį į kitas dirbtuves, P. Rimkus atkirto, kad jau pagamino dekoracijas, užsakė dažus. Nuvažiavome į vietą įsitikinti – metalinės dekorcijos buvo pagamintos, tačiau suolelis net nepaliestas, stovėjo lyg darbininkų rūkymo vieta – ant balto pavršiaus matėsi suodinos per kelis mėnesius „išsėdėtos“ vietos. Pačio P. Rimkaus dirbtuvėse nebuvo. Po dviejų dienų suolelis jau buvo paruoštas. Gal čia kokia nauja darbų strategija – ketvirtį metų vilkinami darbai, kuriems atlikti, pasirodo, pakanka dviejų dienų? Belieka apgailestauti dėl tokio požiūrio, kurio nepavadinsi kitaip, kaip piktybišku“.
Nepaisant daugiau kaip tris mėnesius užtrukusios suolelio dingimo istorijos, jis ir vėl džiugina miestiečius. „Tikėkimės, vėl atnaujinti suolelio greitu laiku neprireiks, saugokim ir naudokim pagal paskirtį“, - linkėjo suolelį miestui dovanojusieji.
Užs. Nr. 239
