Seimas po svarstymo pritarė Muziejų, Bibliotekų, Kultūros centrų ir Profesionaliojo scenos meno įstatymų pataisoms, kuriomis numatoma nustatyti penkerių metų kadencijas visiems kultūros įstaigų vadovams, o nacionalinio lygmens kultūros įstaigų vadovams – ir kadencijų ribojimą. Nacionalinio lygmens kultūros įstaigos vadovui eiti pareigas siūloma leisti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Tam, kad naujos nuostatos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Palyginti su Kultūros ministerijos pasiūlymu, Seimo Kultūros komitetas pasiūlė užtikrinti platesnę kultūros įstaigų, kurių vadovams nebūtų ribojamas kadencijų skaičius, grupę. Seimo komiteto nuomone, tai padės išspręsti regionuose šiuo metu esamą situaciją, kai dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus ir kvalifikuotų specialistų trūkumo, trūksta žmonių, galinčių kultūros įstaigos vadovo pareigas eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas.

Šiuo metu daugelyje viešojo sektoriaus institucijų (nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės kontrolės, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Lietuvos darbo biržos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, teismų, prokuratūros ir kt.) vadovų kadencijos jau yra ribojamos – daugumai vadovų įstaigų veiklą reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose ir nuostatuose yra nustatytas maksimalus dviejų kadencijų vadovavimo laikotarpis.

Seimas po svarstymo pritarė Muziejų, Bibliotekų, Kultūros centrų ir Profesionaliojo scenos meno įstatymų pataisoms, kuriomis numatoma nustatyti penkerių metų kadencijas visiems kultūros įstaigų vadovams.

Įstatymų projektais taip pat siūloma vadovams įtvirtinti nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Juos reglamentuotų ne tik griežtos teisinės nuostatos, bet ir kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos bei etikos taisyklės. Pavyzdžiui, asmuo negalėtų dirbti vadovu arba pretenduoti į vadovo pareigas, jeigu būtų padaręs tyčinį ar korupcinio pobūdžio nusikaltimą arba būtų pripažintas šiurkščiai pažeidęs profesinės veiklos ir etikos taisykles. Tokiu pažeidimu būtų laikomas žmogaus orumo žeminimas, įstaigos reputacijos diskreditavimas.

Siekiant užtikrinti įstaigų vadovų teisėtų lūkesčių apsaugą, projektuose nustatomos pereinamosios nuostatos dėl naujos vadovų skyrimo tvarkos. Tie įstaigų vadovai, kurie buvo priimti į pareigas neterminuotai, vadovo pareigas galėtų eiti iki 2023 m. birželio 30 d. Šis penkerių metų laikotarpis būtų laikomas pirmąja atitinkamos bibliotekos vadovo kadencija. Terminuotam laikui paskirti vadovai galėtų užbaigti savo kadenciją. Šių asmenų pirma kadencija būtų pradedama skaičiuoti laimėjus konkursą ir priimtiems į pareigas po šio įstatymo įsigaliojimo dienos.