Seimas po svarstymo pritarė siūlymui Medicinos praktikos įstatyme įtvirtinti, kad be suplanuotų valstybės finansuojamų medicinos rezidentūros vietų, būtų ir papildomos medicinos rezidentūros vietos, kurios būtų finansuojamos valstybės ir kuriose studijuojantis gydytojas rezidentas įsipareigotų baigus medicinos rezidentūrą 5 metus dirbti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, esančioje tam tikroje apskrityje, kurioje trūksta atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojų. Vykdant priėmimą į minėtas vietas, kaip priėmimo sąlyga prie būtų nurodoma apskritis, kurioje įsipareigojama dirbti baigus rezidentūrą. Tai būtų nurodoma ir į nurodytą vietą įstojusio gydytojo rezidento studijų sutartyje.
„Maždaug 2032 metais mes patirsime tai, kad trūks 269 šeimos gydytojų, 207 vidaus ligų gydytojų, 146 vaikų ligų gydytojų ir taip toliau, dėl to sprendimus turime priimti.
Jau labai daug skatinimo priemonių išbandė pačios savivaldybės. Šiuo metu yra trys rezidentūros rūšys: valstybės finansuojamos be įsipareigojimų, valstybės nefinansuojamos be įsipareigojimų, valstybės nefinansuojamos su įsipareigojimais, kada sudaroma sutartis su savivaldybe ir bandoma ieškoti būdų, kaip prisitraukti. Tarp merų vyksta tiesiog varžybos, netgi, grubiai tariant, perviliojami rezidentai ir į kitą ligoninę. Suprantu jaunųjų medikų išsakytą mintį, kad jiems yra geriau, kai dėl jų varžosi ir teikia, siūlo didesnius atlyginimus, bet merai jau ne nebeišgali arba ligonių vadovai tokias sumas pasiūlyti, juolab kaip jaustis šalia jau daug metų dirbančiam tos pačios specialybės medikui, kai jų atlyginimas skiriasi keletą kartų“, – sakė viena projekto iniciatorių Seimo Pirmininko pavaduotoja Orinta Leiputė.
„Lietuva jau šiandien susiduria su gydytojų trūkumu, o prognozės rodo, kad ateityje problema tik tai didės, ir tai labiausiai jaučia regionai, kur gyventojams vis sunkiau gauti šeimos gydytojo ar specialisto paslaugas. Šiuo projektu siūloma paprastas sprendimas – teikti papildomas valstybės finansuojamas prezidentūros vietas tiems būsimiems gydytojams, kurie sutinka po studijų dirbti regiono įstaigose, ir tai nėra prievarta, o savanoriškas susitarimas, tinkantis visoms pusėms: regionai gauna reikalingus specialistus, pacientai – greičiau prieinamas paslaugas, o jauni gydytojai – papildomas studijų vietas ir garantuotą darbo vietą po rezidentūros. Valstybė investuoja į gydytojų rengimą, tad turime ieškoti būdų, kaip šios investicijos pasiektų ne tik didžiuosius miestus, bet ir į regionus“, – pritarti projektui kvietė kitas pataisų iniciatorius Seimo narys Audrius Radvilavičius.
Numatoma, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurioms reikalingi atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojai sąrašai Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje būtų skelbiami iki vasario 1 d. Gydytojas rezidentas sutartį, kuria įsipareigoja joje dirbti 5 metus, su apskrityje, kurioje įsipareigojo dirbti, esančia asmens sveikatos priežiūros įstaiga pasirašytų ne vėliau kaip iki paskutinių medicinos rezidentūros mokslo metų pradžios.
Numatoma, kad jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaiga, su kuria sudaryta sutartis, pasibaigtų arba būtų panaikinta sutartyje nurodyta pareigybė, turėtų būti pasirašyta sutartis su kita apskrityje, kurioje įsipareigota dirbti, arba kitoje apskrityje, kurioje trūksta atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojų, esančia asmens sveikatos priežiūros įstaiga dėl likusio laikotarpio.
Įstatyme numatyta ir kada, nutraukiant sutartį, reikia grąžinti rezidentūros studijų kainą:
1) jeigu iki nurodyto termino pabaigos gydytojas rezidentas (baigus medicinos rezidentūrą – gydytojas) nesudaro sutarties su apskrityje, kurioje įsipareigota dirbti, esančia asmens sveikatos priežiūros įstaiga;
2) jei asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, su kuria sudarė sutartį ar darbo sutartį, nedirbo arba dirbo trumpiau negu 5 metus.
Medicinos praktikos įstatymo pataisų projektui Nr. XVP-750(2) po svarstymo pritarė 77, prieš balsavo 26, susilaikė 4 Seimo nariai.
Numatoma, kad pataisos įsigaliotų 2027 m. sausio 1 d.
Seimo spaudos biuro inf.
