Seimo Priklausomybių prevencijos komisija (PPK) kartu su Seimo Sveikatos reikalų komiteto Psichikos sveikatos pakomitečiu (SRK PSP) surengė bendrą posėdį, kuriame su svarbiausiomis valstybės institucijomis aiškinosi, kokius papildomus įrankius ir veiksmus galima taikyti valstybėje, siekiant kontroliuoti narkotinių medžiagų paplitimą ir jų daromą žalą nepilnamečiams.
„Šiandien susiduriame ne su narkotinių medžiagų vartojimo augimu, kuris svyruoja 1–2 proc., o su žalos augimu. Siekiant išvengti teigiamų testų rezultatų, nepilnamečiams kuriamos vis toksiškesnės medžiagos, bijoma ir neteisingai elgiamasi nelaimės atveju“, – savo nuomonę išdėstė Komisijos pirmininkė Morgana Danielė.
PPK daug nerimo visuomenei keliančias temas svarsto jau ne pirmą kartą. Dar pavasarį Komisija aiškinosi, kokiais esamais įrankiais naudojasi savivaldybės, siekdamos sukontroliuoti paplitusį elektroninių cigarečių rūkymą Lietuvos mokyklose ir su tuo susijusias pasekmes.
Komisija yra parengusi įstatymo projektą, kuris padės teisėsaugos institucijoms taikyti teisingą atsakomybę už nelegalių priemonių pardavimą nepilnamečiams.
„Šiandien į problemą turime žiūrėti trimis pjūviais: valstybės, savivaldybių ir šeimos. Valstybė turi tris pagrindines užduotis – užkardyti pasiūlą, pradėti taikyti visuotinę prevenciją per „Gyvenimo įgūdžių bendrąją programą“ kiekvienam mokiniui, nesvarbu, kurioje savivaldybėje jis mokytųsi, priklausomybės ligų sričiai didinti valstybės biudžeto lėšas, skirti papildomą finansavimą vaikų užimtumui. Svarbu išgirsti savivaldybėse taikomus įrankius ir priemones problemai spręsti, taip pat, kokiais įrankiais gali naudotis šeima, nes jos vaidmuo yra labai didelis“, – pradėdama bendrą posėdį kalbėjo M. Danielė.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) atstovai Seimo nariams pateikė apibendrintą statistiką, kuri rodo, kad nepilnamečių asmenų apsinuodijimai narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis 2022 m. siekė 115 asmenų arba 133 atvejus, tai reiškia, kad tie patys nepilnamečiai apsinuodija ir kelis kartus.
2022 m. nustatytas vienas mirties atvejis (23 m.), tiesiogiai susijęs su narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu tarp asmenų iki 24 m.
Nerimą kelia rinkoje esančios naujosios psichoaktyviosios medžiagos, kurių formos yra įvairios – nuo guminukų iki pleistrų, tarp jų – ir elektroninės cigaretės su kanapių veikliąja medžiaga THC arba su sintetiniais kanabinoidais.
NTAKD akcentuoja, kad narkotikų vartojimas jaunimo tarpe – opi problema visame pasaulyje. Užsienio žiniasklaida skelbia, kad po pandemijos pablogėjo jaunimo psichikos sveikata bei padidėjo narkotikų vartojimas tarp jaunų žmonių, o psichoaktyviosios medžiagos (PAM) platinamos netgi prie mokyklų.
Posėdyje kalbėjęs Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas minėjo, kad Asociacijai priklauso apie 700 mokyklų, kiekviena mokykla susiduria su skirtingais iššūkiais, skirtingai mato problemos sprendimą. Vieni mokyklų vadovai labiau yra linkę taikyti „kietąsias“ (dronai, kratos, kameros ir pan.), kiti labiau palaiko „minkštąsias“ priemones (vaikų užimtumas, įtraukimas į veiklas, švietimas ir pan.) D. Žvirdauskas išsakė nuogąstavimą, kad mokyklos susiduria su teisinio konsultavimo trūkumu, kai, tuo metu, mokinių tėvai turi galimybę sumokėti brangiai kainuojantiems advokatams.
Nepaisant liūdnos statistikos ir esamos situacijos, Lietuva turi narkotikų politikos sprendimų. Bendri institucijų tikslai PAM prevencijoje ir kontrolėje yra numatyti Seime patvirtintame strateginiame dokumente – Nacionalinė darbotvarkė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų.
Siekiant palengvinti su PAM vartojimu susijusios rizikos atpažinimą ir valdymą mokyklose, NTAKD yra parengęs metodinių rekomendacijų leidinį, skirtą mokyklų bendruomenėms – „Psichoaktyviosios medžiagos ir mokykla: prevencijos ir intervencijos gairės“. Leidinys yra išplatintas visoms mokykloms su rekomendacija juo vadovautis.
NTAKD interneto svetainėje galima rasti ir susipažinti su informacine medžiaga apie psichoaktyviąsias medžiagas tiek tėvams, tiek paaugliams, tiek specialistams: https://ntakd.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/prevencija/informacija.
Gidą tėvams „Tėvų galia“ yra parengęs ir Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, kuris taip pat yra sukūręs pagalbos nepilnamečiams, vartojantiems PAM, ir jų atstovams pagal įstatymą teikimo Vilniaus miesto savivaldybėje algoritmą.
Algoritmas apima nepilnamečio PAM vartojimo atpažinimą ir įvertinimą, pagalbą eksperimentuojančiam su PAM nepilnamečiui, pagalbą rizikingai / žalingai vartojančiam PAM nepilnamečiui, priklausomybės nuo PAM gydymą, pagalbą eksperimentuojančių, rizikingai / žalingai vartojančių bei priklausomų nepilnamečių atstovams pagal įstatymą.
Posėdyje dalyvavę vaiko teisių apsaugos atstovai taip pat turėjo konkrečių siūlymų, kurie ilguoju laikotarpiu galėtų prisidėti prie teigiamų pasekmių. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė paminėjo tokias priemones: tėvų bendruomenės stiprinimas, sisteminis vaikų užimtumo didinimas, visos ugdymo įstaigos bendruomenės įtraukimas į prevencinių priemonių kūrimą, „pranešimų dėžutės“ sukūrimas ir kitas.
,,Politikams metas nustoti manipuliuoti dekriminalizavimo ir legalizavimo sąvokomis, kaip tapačiomis. Baudžiamieji įstatymai, kaip galime pastebėti vaikų tarpe, nieko neduoda, bet užkerta kelią viešam problemos pripažinimui. Taip pat yra labai pavojingas posūkis demonstruoti agresiją prieš vaikus mokyklose, kratant jų kuprines. Toks veiksmas – tai konflikto eskalavimas tarp vaikų ir mokytojų“, – apibendrindamas posėdį akcentavo Psichikos sveikatos pakomitečio pirmininkas Linas Slušnys.
Šiuo metu Seime yra pradėtas svarstyti Švietimo įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siekiama įvesti prievolę mokiniui parodyti asmeninius daiktus, siekiant patikrinti, ar į mokyklą jis neįsinešė draudžiamų medžiagų, gaminių ir kitų reikmenų. Seime šiuo klausimu yra numatyta plati diskusija, nes Seimo narių nuomonės dėl tokios priemonės veiksmingumo išsiskiria.
Komisijos pirmininkė Morgana Danielė
