Vilniaus universiteto profesorius, gydytojas kardiologas Pranas Šerpytis yra vienas didžiausią patirtį kardiologijos srityje sukaupusių specialistų mūsų šalyje. Kalbėdamas apie rūkančius savo pacientus, profesorius nevynioja žodžių į vatą ir atvirai sako — jeigu nieko nedarys, kad įveiktų šią priklausomybę, kitą kartą gali ir nebeatvažiuoti.

Rūkymas yra vienas iš pagrindinių kardiovaskulinių ligų rizikos veiksnių greta padidėjusio arterinio kraujospūdžio, cholesterolio ir cukrinio diabeto. Rūkant rizika susirgti koronarine širdies liga arba insultu padidėja nuo dviejų iki keturių kartų.

Pasak prof. P. Šerpyčio, jaunimas šiais laikais labiau rūpinasi sveikata, bet aiškios statistikos, kad žmonės rūkytų mažiau, nėra. Rūkymas yra labai stipri priklausomybė, todėl ją turintys žmonės, metę rūkyti, netrunka vėl grįžta prie cigaretės.

Gąsdinimų žmonės negirdi

Ne paslaptis, kad pas profesorių patenka labai sunkių ligonių, ištiktų infarkto ir kitų sunkių širdies ligų. Deja, gydytojo patarimo, kaip mesti rūkyti, jie neklausia. Bet ar klauso?

„Jeigu tiesiai sakau „nerūkyk“, žmonės nebegirdi. Pagąsdinimai apie rūkymo žalą veikia tik nedaugelį pacientų. Aš dažnai kaip tik stengiuosi provokuoti, priversti išgirsti ir susimąstyti. Bet sprendimą priima pats pacientas. Aš nesu kalėjimo prižiūrėtojas, negaliu uždrausti rūkyti, kiekvienas žmogus yra laisvas pasirinkti. Mano, kaip gydytojo, pareiga — pasakyti apie rūkymo žalą, o nepajėgiančius mesti rūkyti pacientus informuoti apie visas įmanomas medikamentines priemones, kurios sumažina priklausomybę nuo nikotino, bei apie mažiau žalingas rūkymo alternatyvas“, — sako prof. P. Šerpytis.

Nerūkyti yra geriausia, bet į ligonines patenka nemažai žmonių, kurie labai stipriai priklausomi nuo nikotino ir nerūkyti nebegali. Tai nebe įprotis, o liga, kurią gydyti reikia ne gąsdinimais.

Specialistams trūksta žinių ir laiko

Profesoriaus teigimu, mūsų visuomenė labai inertiška, todėl apie mažiau žalingas alternatyvas kol kas drįsta kalbėti nedaugelis gydytojų.

„Kai kuriose srityse, tokiose kaip informacinės technologijos, esame gana spartūs ir pažengę, bet dalis mūsų visuomenės yra labai konservatyvi ir nepriimanti naujovių. Tokių nemažai ir tarp gydytojų, kurie galbūt nesidomi arba netiki moksliniais tyrimais ir nesidalina informacija su savo pacientais“, — kalba prof. P. Šerpytis.

Kita vertus, gydytojams, ypač šeimos gydytojams, esantiems arčiausiai pacientų, patiems trūksta ir žinių, ir laiko. Pagalbos metant rūkyti srityje reikia ir psichologų, ir specialiai pasiruošusių specialistų, kurie dirbtų su priklausomybių žalos mažinimu. Pasak profesoriaus, vien tik draudimais apie žalos mažinimą kalbėti negalima.

„Pasakymas „ne“ kalbant apie priklausomybę neveikia. Kad padėtume žmonėms su ja dorotis, reikia pasitelkti daug priemonių. Tam tikras procentas žmonių nieko nesiims, jie rūkė ir rūkys, ir tai jų pačių pasirinkimas. Bet jeigu yra mažiau žalingų priemonių ir pakankamai tai patvirtinančių mokslinių įrodymų, reikia jas naudoti“, — kalba prof. P. Šerpytis. Jis primena metadono programą, kuri prieš kurį laiką taip pat labai sunkiai skynėsi kelią, bet įgyvendinta davė teigiamų rezultatų.

„Pacientas turi jausti, kad mes galime jam padėti norint atsikratyti šio žalingo įpročio arba sumažinti žalą ir žinome apie alternatyvius produktus“, — kalba profesorius.

Pasak jo, tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė, Japonija ar Naujoji Zelandija kalba apie alternatyvių tabako priemonių naudojimą mažinant žalą rūkančiojo organizmui.

„Po žodžiais „elektroninės cigaretės“ telpa ne vienas produktas, tarp kurių nereikia dėti lygybės ženklo, taip pat ir kaitinamasis tabakas ar kiti alternatyvūs produktai, prie kurio perėjęs priklausomybę nikotinui turintis žmogus gauna nikotino, bet išvengia dervų ir kitų kenksmingų medžiagų. FDA (Amerikos maisto ir vaistų administracija) po 3 metų nuoseklių mokslinių duomenų vertinimo 2020 metais pripažino vieną kaitinamąją sistemą kaip mažiau žalojančią visuomenės sveikatą. Mokslas ir technologijos vystosi, ir tai leidžia kitaip pažvelgti į rūkymo žalos mažinimą ir prevenciją“, — sako prof. P. Šerpytis.

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Taip pat skaitykite: