Psichologė I.Dulinskaitė: „Leiskime vaikams jausti“

Psichologė I.Dulinskaitė: „Leiskime vaikams jausti“
KOV 22
2019-03-22 10:34 2019

Vaikai geriau sutaria su bendraamžiais ir suaugusiais, lengviau išsprendžia tarpusavio konfliktus, atsispiria impulsyviam elgesiui, kai supranta save ir kitus – moka atpažinti, įvardinti, tinkamai išreikšti jausmus. Kaip padėti vaikams to išmokti ir ugdyti jų emocinį intelektą? 

Pirmiausia, vaikai turėtų žinoti, kad visi jausmai yra svarbūs ir reikalingi, nei vieno nereikia vengti ar slopinti.

Visi jausmai – svarbūs ir reikalingi 

Trečiadienį Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusioje paskaitoje „Kaip ugdyti vaikų emocinį intelektą?“ Paramos vaikams centro psichologė, programos „Antras žingsnis“ vadovė Ieva Dulinskaitė pabrėžė, kad nėra tokio amžiaus, kai jau per vėlu pradėti ugdyti emocinį intelektą. Tačiau kuo anksčiau vaikas mokomas suprasti savo jausmus, tuo greičiau juos pradeda tinkamai reikšti – žino, kaip elgtis konfliktinėje situacijoje, iš anksto numato savo elgesio pasekmes, išmoksta nusiraminti. 

„Pirmiausia, vaikai turėtų žinoti, kad visi jausmai yra svarbūs ir reikalingi, nei vieno nereikia vengti ar slopinti. Pavyzdžiui, baimė įspėja, kad kažko galime netekti ir skatina ieškoti išeičių. Pyktis siunčia signalą, kad kažkas peržengė ir pažeidė tam tikras mūsų ribas, kurias svarbu atstatyti. Todėl leiskime vaikams jausti”, - sakė psichologė projekto „Kompleksinių paslaugų šeimai teikimas Vilniaus mieste“ paskaitos metu. 

Svarbu įvardinti savo ir atspindėti vaiko jausmus 

Pasak I.Dulinskaitės, galima ir reikia leisti jausti pyktį, nerimą, baimę ar kitas stiprias emocijas, tačiau jos neturėtų būti reiškiamos netinkamu elgesiu. Destruktyvius vaiko veiksmus svarbu stabdyti ir mokyti keisti savo elgesį. Tai vaikui greičiau ir lengviau pavyksta, kai jis supranta, kaip jaučiasi pats ir kiti. 

Kai tėvai patys nevengia įvardinti jausmų, pavyzdžiui, „Man liūdna, nes šiandien darbe nepavyko  užduotis“, vaikas irgi kur kas greičiau pradeda jais dalintis. Atskleisti tai, kas vyksta ar neramina, vaiką paskatina ir jo jausmų atspindėjimas: „Matau, kad esi liūdnas“, „Turėtų būti sunku, kai draugai nuvilia“, „Tai turbūt tave trikdo“. Tuo tarpu įkyriai klausinėjant, kaip jautiesi, kas patiko, kodėl liūdi ir pan., vaikai dažniausiai užsisklendžia, nes jaučia spaudimą.  

Paramos vaikams centro psichologė pastebi, kad vaikui lengviau suprasti kitą ir keistis, kai jis girdi ne kaltinimus ar priekaištus, o tai, kaip jaučiasi tas žmogus dėl jo elgesio: „Nerimauju, kai laiku negrįžti“, „Man labai gera, kai matau sutvarkytą virtuvę“. 

Kai vaikas išmoksta įvardinti savo jausmus, taip pat svarbu mokyti įvairių nusiraminimo strategijų.

Kaip mokytis nusiraminti? 

„Kai vaikas išmoksta įvardinti savo jausmus, taip pat svarbu mokyti įvairių nusiraminimo strategijų. Atsitraukti nuo situacijos ir grįžti į save padeda gilus kvėpavimas, skaičiavimas atbuline tvarka, galvojimas apie ką nors raminančio, kalbėjimasis su savimi. Aptarti šiuos metodus reikėtų iš anksto, pavyzdžiui, paskatinti sugalvoti raminančią vietą, į kurią supykęs vaikas galėtų nusikelti mintimis. Taip pat labai svarbu mokyti vaiką keisti automatines neigiamas mintis, tokias kaip „Aš nevykėlis/-ė“, „Man niekuomet nesiseka“, „Taip man ir reikia“. Kai kas nors nepavyksta, vaikas galėtų sau kartoti, kad tai „atsitiko netyčia“ ir „kiekvienas gali suklysti“, - paskaitoje patarė I.Dulinskaitė. 

Tiek mokyti atpažinti jausmus, tiek nusiraminti, vaiko nereikėtų pasisodinus prie stalo lyg pamokoje. Kur kas efektyviau apie tai kalbėtis išėjus pasivaikščioti, žiūrint filmą, skaitant. Galima paklausti, ką vaiko nuomone, reiškia vieno ar kito praeivio kūno kalba, kaip galėtų jaustis knygos veikėjas. Taip pat galima pasiteirauti, kaip panašioje situacijoje jaustųsi pats vaikas, ką jautė, jeigu jam jau panašiai buvo nutikę. 

Pasak I.Dulinskaitės, kuo dažniau įvairiose situacijose suaugusieji patys dalinasi, kaip jaučiasi, ir išklauso bei paskatina tai išsakyti vaikus, tuo greičiau kalbėjimas apie savo jausmus tampa įpročiu, padedančiu patenkinti kiekvieno emocinius poreikius ir kurti stipresnius tarpusavio santykius. 

Apie Paramos vaikams centrą

Tai nevyriausybinė organizacija, nuo 1995 m. teikianti profesionalią, efektyvią, visavertę pagalbą vaikams ir šeimoms. Vykdomos programos: “Big Brothers Big Sisters”, “Antras žingsnis”, “Vaikystė be smurto”, “Pozityvi tėvystė”.

 

Paramos vaikams centro komunikacijos specialistė Vaida Stoškuvienė

 Nuotr. Vygaudo Juozaičio

Nuotraukų galerija

Panašūs straipsniai

   „Pagalbos vaikams linijos“ konsultantė: skambučių dėl patyčių nemažėja

„Pagalbos vaikams linijos“ konsultantė: skambučių dėl patyčių nemažėja

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje veikianti „Pagalbos vaikams linija“ (PVL) neretai sulaukia skambučių dėl vaikų patiriamų patyčių. Linijos konsultantė Anastasija sako, kad tokių skambu...

Pernai ir šiemet giminaičiai priglaudė daugiau kaip 600 be tėvų globos likusių vaikų

Pernai ir šiemet giminaičiai priglaudė daugiau kaip 600 be tėvų globos likusių vaikų

Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, per praėjusius metus ir keturis šių metų mėnesius globa (rūpyba) šeimoje buvo nustatyta 857-iems be tėvų globos likusiems vaikams. Didžiąją ...

Advokatė pataria, kaip užtikrinti sklandų darbuotojų grįžimą į biurus

Advokatė pataria, kaip užtikrinti sklandų darbuotojų grįžimą į biurus 1

Vis labiau švelninant karantino ribojimus, darbdaviai ir darbuotojai pradeda kalbėti apie tai, kad galbūt jau laikas grįžti į biurus. Vyriausybė rekomenduoja neskubėti to daryti, jei nėra būtinybės. Panašios...

„Šauktiniai“ ir tuo patenkinti: jaunų kariuomenės inžinierių pasakojimas apie pirmuosius žingsnius kariuomenėje, apie iššūkius ir apie ką karys dažniausiai galvoja apkasuose

„Šauktiniai“ ir tuo patenkinti: jaunų kariuomenės inžinierių pasakojimas apie pirmuosius žingsnius kariuomenėje, apie iššūkius ir apie ką karys dažniausiai galvoja apkasuose

„Šauktiniai“ ir tuo patenkinti: jaunų kariuomenės inžinierių pasakojimas apie pirmuosius žingsnius kariuomenėje, apie iššūkius ir apie ką karys dažniausiai galvoja apkasuose...

Lietuvių  kalba – vis dar gintaro šalies brangakmenis?

Lietuvių kalba – vis dar gintaro šalies brangakmenis?

Kas gali būti brangiau už kūdikio lūpomis tariamą žodį „mama“? Tyrą, kaip tik ką po audros išplautas pajūrio gintaras, skambantis lyg širdį smelkianti melodija. Nėra nieko brangesnio. Bent kartą...

270 patiekalų istorijų Jonavai: „Varškės sūrio galimybės“

270 patiekalų istorijų Jonavai: „Varškės sūrio galimybės“

Jonavos kultūros centras, norėdamas įprasminti artėjantį 270 miesto jubiliejų, nori sukurti elektroninį leidinį, kuriame būtų ne tik sudėti išskirtiniai, jonaviečių šeimai ar etnokultūriniam regionui būdingi...

270 patiekalų istorijų Jonavai: „Mielinė bulka“

270 patiekalų istorijų Jonavai: „Mielinė bulka“ 1

Jonavos kultūros centras, norėdamas įprasminti artėjantį 270 miesto jubiliejų, nori sukurti elektroninį leidinį, kuriame būtų ne tik sudėti išskirtiniai, jonaviečių šeimai ar etnokultūriniam regionui būdingi...

270 patiekalų istorijų Jonavai: „Bulvių košė su spirgučiais“

270 patiekalų istorijų Jonavai: „Bulvių košė su spirgučiais“

Jonavos kultūros centras (JKC), norėdamas įprasminti artėjantį 270 miesto jubiliejų, nori sukurti elektroninį leidinį, kuriame būtų ne tik sudėti išskirtiniai, jonaviečių šeimai ar etnokultūriniam regionui b...

Humoristo M. Bartuševičiaus senelis ragina neįsileisti anūkų: „Sakykite, kad pametėte raktą, pinigų ledams duosite kitą kartą“

Humoristo M. Bartuševičiaus senelis ragina neįsileisti anūkų: „Sakykite, kad pametėte raktą, pinigų ledams duosite kitą kartą“

Karantinas yra psichologinis išbandymas visiems šalies gyventojams, tačiau sunkiausia šiuo metu yra senjorams. Dėl to daugelis jų nesilaiko karantino sąlygų ir varsto prekybos centr...