Pernai, palyginti su 2021 m., aplinkos oro kokybė šalyje buvo geresnė. Remiantis valstybinio oro monitoringo duomenimis, vidutiniškai 65 proc. tyrimų vietų teršalų koncentracijos buvo mažesnės nei ankstesniais metais arba nesikeitė.

2022 m. vidutinė metinė kietųjų dalelių KD10 koncentracija oro kokybės tyrimų (OKT) stotyse siekė 13–26 µg/m³ ir niekur neviršijo metinės ribinės vertės (40 µg/m³). Palyginti su 2021 m., daugelyje tyrimų stočių šis rodiklis buvo mažesnis. Paros ribinės vertės viršijimo atvejų kai kuriuose miestuose buvo kiek daugiau nei 2021 m., bet reikalavimas, kad vidutinė paros KD10 koncentracija neviršytų 50 μg/m3 daugiau kaip 35 dienas per kalendorinius metus, nebuvo pažeistas nė vienoje OKT stotyje – tokių dienų užfiksuota nuo 1 iki 19 atvejų.

Duomenys rodo, kad ir pernai didžiausios teršalų koncentracijos fiksuotos šildymo sezono metu, kai gaminant šilumos energiją užterštumą didina į aplinkos orą išmetami degimo produktai. Daugiausia KD10 paros ribinės vertės viršijimo atvejų užfiksuota spalio–gruodžio ir sausio–kovo mėnesiais.

Smulkiųjų kietųjų dalelių KD2,5 vidutinė metinė koncentracija svyravo nuo 5,1 iki 12,6 µg/m3 ir neviršijo nustatytos normos (20 µg/m3). Visose oro kokybės tyrimų stotyse šių pavojingų sveikatai dalelių koncentracija buvo mažesnė nei ankstesniais metais.

Vidutinė metinė azoto dioksido (NO2) koncentracija miestų OKT stotyse svyravo tarp 8–28 µg/m³ ir neviršijo ribinės vertės (40 µg/m3). Didžiausia NO2 vienos valandos koncentracija nė vienoje tyrimų stotyje taip pat neviršijo ribinės vertės (200 µg/m3).

Didžiausia ozono (O3) 8 valandų koncentracija Panevėžio OKT stotyje ir kaimo foninėje Dzūkijos stotyje viršijo ilgalaikius tikslus atitinkančią vertę (120 µg/m3). Tačiau niekur nebuvo viršyta siektina vertė (120 µg/m3 neturi būti viršyta daugiau kaip 25 dienas per metus, imant trejų metų vidurkį) – pastarųjų 3 metų (2020–2022 m.) laikotarpio vidutinis metinis dienų skaičius, kai buvo viršytas šis kriterijus, svyravo nuo 1 iki 3 dienų.

Benzo(a)pireno vidutinė metinė koncentracija neviršijo siektinos vertės (1 ng/m³) nė vienoje tyrimų vietoje. Šio pavojingo kancerogeno aukščiausios koncentracijos nustatomos šaltuoju metų laiku. Benzo(a)pirenas į aplinkos orą patenka daugiausia iš kietąjį kurą (akmens anglį, durpes, medieną) deginančių įrenginių, taip pat su transporto išmetamosiomis dujomis.

Sunkiųjų metalų (švino, arseno, kadmio, nikelio) koncentracijos metiniam vidurkiui nustatytos normos neviršijo, tačiau, palyginti su 2021 m., padidėjo. Daugelio policiklinių aromatinių angliavandenilių vidutinės metinės koncentracijos buvo mažesnės.

Pernai sieros dioksido (SO2), anglies monoksido (CO) ir benzeno koncentracijos taip pat neviršijo ribinių verčių. Palyginti su 2021 m., SO2 koncentracijos daugelyje tyrimų vietų padidėjo, CO koncentracijos aplinkos ore – sumažėjo.

Nors oro kokybė pamažu gerėja ir vis rečiau viršija šiuo metu šalyje galiojančias normas, tačiau dar neatitinka žymiai griežtesnių Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamų standartų teršalų koncentracijoms aplinkos ore. 2022 m. vidutinės metinės kietųjų dalelių KD2,5 koncentracijos visose tyrimų vietose, o KD10 – daugelyje šalies miestų OKT stočių buvo didesnės nei rekomenduojama PSO (atitinkamai 5 ir 15 µg/m³). PSO rekomenduojamas standartas KD10 koncentracijai neviršytas tik Mažeikiuose ir Jonavoje, t. y. šių kietųjų dalelių koncentracija siekė 13–14 µg/m³. Azoto dioksido vidutinei metinei koncentracijai PSO gairėse rekomenduojama norma (10 µg/m³) viršyta daugelyje tyrimų vietų, išskyrus Mažeikius, Jonavą, Kėdainius ir Kauno Noreikiškių OKT stotį. Ozono didžiausia 8 valandų koncentracija neturi būti didesnė negu 100 µg/m³ – šį kriterijų atitiko tik Šiaulių mieste nustatytos O3 vertės. Sieros dioksidui rekomenduojama maksimali paros koncentracija (40 µg/m³) daugelyje tyrimų vietų neviršyta, išskyrus Vilniaus Lazdynų OKT stotį. Anglies monoksido koncentracijos atitiko PSO rekomenduojamus geros oro kokybės standartus.

Šiuo metu atnaujinama Aplinkos oro direktyva, kurioje numatoma, kad nuo 2030 m. įsigalios žymiai griežtesnės aplinkos oro kokybės normos, priartintos prie PSO rekomenduojamų lygių.

Oro kokybė yra aplinkos veiksnys, turintis didžiausią poveikį žmonių (ypač miestų gyventojų) sveikatai. Ilgalaikis užteršto oro poveikis gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų, įskaitant kvėpavimo sutrikimus, širdies ligas ir kt. Aplinkos oro būklės stebėsenos duomenys reikalingi siekiant įvertinti vykstančius natūralius ir antropogeninio poveikio sąlygotus pokyčius, prognozuojant aplinkos būklės pokyčius ir kitimo tendencijas bei galimas pasekmes žmonių sveikatai ir ekosistemoms.

Kaip kiekvienas galime mažinti oro taršą?

Pagrindiniai oro taršos šaltiniai miestuose yra transportas, energijos gamyba ir pramoninė veikla. Tačiau, kokiu oru kvėpuojame labai priklauso ir nuo kiekvieno iš mūsų kasdienių pasirinkimų – kaip keliaujame mieste, kokiu kuru šildome būstą ir panašiai. Asmeninį aplinkos taršos pėdsaką galime mažinti keisdami savo vartojimo ir gyvenimo būdo įpročius – nedelskime keistis dėl savo sveikatos ir aplinkos. Štai keletas idėjų, kurias kiekvienas gali įgyvendinti, kad sumažintų savo asmeninį poveikį aplinkai:

  • mažinkime nuvažiuojamų kilometrų skaičių dyzelinu ar benzinu varomais automobiliais;
  • didinkime namuose suvartojamos atsinaujinančios energijos (saulės, vėjo, kt.) dalį;
  • naudokimės valstybės teikiama parama ir keiskime individualiuose namuose įrengtus šilumos gamybos įrenginius efektyvesniais ir mažiau teršalų į aplinkos orą išmetančiais kietojo biokuro katilais ar kitais atsinaujinančius energijos išteklius naudojančiais įrenginiais arba junkimės prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos;
  • mažinkime namuose susidarančių atliekų kiekį (atliekų perdirbimo ir šalinimo procesų metu į aplinkos orą išmetama kietųjų dalelių, lakiųjų organinių junginių, azoto oksidų ir t.t);
  • rinkimės valymo ir asmens priežiūros produktus, kurie yra mažiau kenksmingi aplinkai (pvz. įvairūs įprasti buitinės chemijos produktai į aplinkos orą išskiria daug lakiųjų organinių medžiagų ir kitų teršalų);
  • remkime tvariai dirbančius ūkininkus, vartodami jų pagamintus produktus (įprasta žemės ūkio veikla, kurioje naudojami pesticidai ir neorganinės azoto trąšos, labai prisideda prie oro, dirvožemio, vandens taršos).

Detalesnius statistinius 2022 m. oro kokybės tyrimų rodiklius rasite čia.

Nuotraukoje – Jonavos oro kokybės tyrimų stotis.

Aplinkos apsaugos agentūros inf. 

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: