Karščiavimas, angina ir bėrimai – pagrindiniai skarlatinos – streptokokų sukeliamos infekcinės ligos – simptomai. Anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento specialistų, nors pastaruoju metu šios ligos atvejų fiksuojama mažiau, o jos eiga rečiau pasireiškia komplikacijomis, apie skarlatinos keliamą pavojų, ypač vaikams, tarp kurių dažniausiai ir fiksuojami šios ligos protrūkiai, nereikėtų užmiršti.

Duomenys rodo, kad skarlatina dažniausiai serga 2–8 metų amžiaus vaikai, todėl skarlatinos protrūkiai dažniausiai nustatomi pradinėse mokyklose, darželiuose ar kitose vaikų lankomose įstaigose – pabrėžia epidemiologai.

Skarlatina galima užsikrėsti nuo liga nesergančių bakterijų nešiotojų

Užsikrėtimui skarlatina, kurios sukėlėjai A grupės beta hemoliziniai streptokokai plinta oro lašeliniu būdu, nėra būtinas kontaktas su šia liga sergančiu žmogumi. Dažniausiai šios bakterijos sukelia paprastą anginą ir tik 10–15 proc. streptokokinės infekcijos atvejų pasireiškia skarlatina. Užsikrėsti galima nuo kalbančio, čiaudinčio ar kosinčio sergančiojo angina ar sveiko bakterijų nešiotojo, geriant ar valgant iš tų pačių indų, liečiant streptokoko pažeistas odos vietas.

Specifiškas bėrimas atsiranda vėliau nei kiti požymiai

Po 1–6 d. nuo užsikrėtimo prasideda nespecifiniai simptomai – stiprus gerklės skausmas, didelis karščiavimas, smulkios raudonos dėmelės ant gomurio, avietinis liežuvis su baltu apnašu ligos pradžioje, galvos skausmai, pykinimas, vėmimas.

Po kelių dienų nuo ligos pradžios atsiranda bėrimas, greitai išplintantis po visą kūną ir primenantis švitrinio popieriaus struktūrą. Dažniausiai parausta veidas, išskyrus sritį aplink burną, ji išlieka blyški. Apytiksliai po savaitės nuo bėrimo atsiradimo jam pradėjus nykti, gali pradėti luptis oda, ypač rankų ir kojų pirštų srityse.

Gali sirgti visi, tačiau išskiriami didesnę riziką užsikrėsti turintys

Skarlatina dažniau pasireiškia vaikams nei suaugusiems (2017–2021 m. 99–100 proc. nustatytų skarlatinos atvejų sudarė nepilnamečiai), nors vyresni žmonės neretai serga sunkiau. Didžioji dalis skarlatinos atvejų nustatoma jaunesniems nei 10 metų vaikams. Didesnė rizika susirgti yra tiems suaugusiesiems, kurie turi ikimokyklinio ar mokyklinio amžiaus vaikų arba dažnai bendrauja su tokiais vaikais, pavyzdžiui, ugdymo įstaigų, vaikų dienos centrų ir pan. darbuotojai.

Kaip apsisaugoti?

Skiepų nuo skarlatinos nėra, todėl pagrindinėmis priemonėmis, padedančiomis apsaugoti save ir savo aplinkinius nuo šios infekcijos, kuria susirgti galima ir pakartotinai, yra tinkama rankų higiena bei kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo laikymasis.

Vaikai, susirgę skarlatina, neturėtų lankytis ugdymo įstaigoje mažiausiai 24 val. po pradėto gydymo antibiotikais. Rekomenduojama nesinaudoti tais pačiais indais, kuriuos naudoja sergantysis, dažnai vėdinti patalpas, vengti nebūtinų artimų kontaktų su namuose esančiu sergančiuoju.

 

NVSC informacija

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: