Vasario 10 d.  Rukloje  surengta NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės vadų pasikeitimo ceremonija. Vadovavimą batalionui perėmė  pulkininkas leitenantas Sebastianas Hebischas iš Vokietijos kariuomenės 93-ojo tankų bataliono.  Šis aukštos parengties daugianacionalinis Aljanso kovinis pajėgumas Lietuvoje dislokuotas prieš ketverius metus kaip  bendras ir reikšmingas NATO sąjungininkų indėlis į Baltijos regiono saugumo sustiprinimą. 

Ceremonijoje dalyvavęs  krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas  padėkojo NATO šalims, siunčiančioms savo karius į NATO bataliono kovinę grupę  Lietuvoje ir tuo prisidedančioms ne tik prie Lietuvos ir Baltijos regiono, bet  ir viso  Aljanso saugumo ir stiprinimo.  „NATO priešakinių pajėgų bataliono  vadai  turi atsakomybę  ir garbę  vadovauti šiam itin svarbiam  NATO nuolatinės dislokacijos vienetui  Lietuvoje.  Mes ir toliau bendromis pastangomis užtikrinsime stabilumą ir saugumą Baltijos regione.  Taip pat noriu patikrinti, kad  Lietuva ir toliau dės visas pastangas ir gerins  tarnybos sąlygas, infrastruktūrą ir priimančiosios šalies paramą NATO batalionui ir kitiems sąjungininkams Lietuvoje“, –  sakė ministras.  

„8 iš 10 Lietuvos gyventojų pritaria sąjungininkų karinių pajėgų buvimui Lietuvos teritorijoje ir  mano, kad tarptautinis NATO batalionas padeda atgrasyti priešiškai nusiteikusias valstybes. Privalome investuoti į savo gynybą lygiai taip pat, kaip investuojame į tveriamas tvoras aplink savo namus nuo pavojaus ar tik dėl šventos ramybės, nes tada jaučiamės saugesni ir savo kiemą galime ramiai puoselėti. NATO sąjungininkų buvimas mūsų šalyje ir visame regione yra aiški ir nedviprasmiška žinutė prie tvoros budinčiai grėsmei, kuri įvairiais laikotarpiais mėgdavo pasinaudoti mūsų patiklumu, kartais silpnumu, o kartais aklumu. Turime dėti visas pastangas, kad tai daugiau nepasikartotų“,  –  teigė  Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys. 

 Jau antrai rotacijai Lietuvoje vadovavęs  plk.  ltn.   Peeras  Papenbroockas pabrėžė, kad NATO priešakinių  pajėgų misija  yra aiški ir nekintanti nuo misijos pradžios 2017 m. vasarį. „Kartu su  Lietuvos  kariais  mes  demonstruojame  NATO pasiryžimą, solidarumą  ir vienybę ginti ir saugoti Lietuvos žmones nuo galimos agresijos ir esame pasirengę reaguoti bet kuriuo metu, jei to  prireiktų“, – sakė jis. 

Naujoje   NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje – apie  1,2 tūkst. karių iš Belgijos, Čekijos, Islandijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Norvegijos ir Vokietijos. 

***

Kovinė grupė Lietuvoje dislokuota  2017 m. pradžioje.  Šiandien ji  yra integruota į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ sudėtį. Kovinė grupė  treniruojasi  ne tik su Lietuvos kariais, bet ir su pratyboms į Lietuvą atvykusiais JAV sunkiojo bataliono, NATO oro policijos misijos kariais, dalyvauja ir svarbiausiose nacionalinėse Sausumos pajėgų pratybose „ Iron Wolf“ I ir II.   Nepaisant sudėtingos pandeminės situacijos, praėjusių metų rudenį NATO bataliono kovinė grupė ir iš Vokietijos atvykęs papildomas kovinės grupės karių sustiprinimas dalyvavo pratybose „Iron Wolf II“. Į jų sudėtį pirmą kartą buvo integruotas ir NATO ypač greitojo reagavimo pajėgų VJTF sausumos elementas (pratybos „Briliant Jump“), kuriam vadovavo Lenkijos karių kontingentas. Tai nebejotinai sustiprino NATO kovinės grupės, kitų sąjungininkų pajėgumų  ir Lietuvos karių sąveikumą, pasirengimą veikti kartu krizių metu.   Su Lietuvos kariais rotuodamiesi NATO kovinėje grupėje jau yra treniravęsi per 12 tūkst. karių iš devynių NATO valstybių - Belgijos, Čekijos,  Islandijos, Kroatijos,  Liuksemburgo, Nyderlandų,  Norvegijos, Prancūzijos ir  Vokietijos. 

Per ketverius metus NATO batalionas Lietuvoje ne tik įsikūrė, bet ir įsitvirtino. Kariai užmezgė puikius ryšius  su Lietuvos kariais, vietos bendruomenėmis, mokyklomis, savivaldybėmis, aktyviai dalyvauja įvairiuose kultūriniuose ir socialiniuose projektuose, mūsų šalies istorinių ir valstybių švenčių minėjimo renginiuose. 

Kovinei grupei vadovauja  ir didžiausią karių skaičių skiria Vokietija.   Ši šalis ne tik  demonstruoja lyderystę ne tik siųsdama į Lietuvą  puikius karininkus, bet ir įgyvendindama poligonų modernizacijos projektus, investuodama į karinio mokymo infrastruktūrą Lietuvoje.  

Sprendimą dislokuoti NATO priešakinių pajėgų bataliono dydžio kovines grupes Baltijos šalyse ir Lenkijoje visų NATO valstybių vadovai priėmė 2016 m. liepą NATO viršūnių susitikime Varšuvoje. 

 

Nuotraukų aut. vyr. srž. Arnas Čemerka

Taip pat skaitykite: