Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pristatė devintą Lietuvos savivaldybių indeksą. Šis indeksas sudaromas pagal gyventojams ir verslui svarbiausias sritis, kuriose sprendimus priima savivaldybės.
Pagal pateiktus LLRI kelerių metų duomenis matoma, kad savivaldybių indekse Jonava keturis metus iš eilės smunka žemyn.
Geriausiai besitvarkančios savivaldybės titulą šiemet susigrąžino sostinė, nedideliu skirtumu aplenkusi Klaipėdos miestą. Toliau rikiuojasi Šiauliai, Kaunas. Mažųjų savivaldybių indekse pirmauja Klaipėdos rajono, antra – Kauno rajono, trečią ir ketvirtą vietas dalinasi Druskininkų ir Mažeikių rajono savivaldybės.
Pagal pateiktus LLRI kelerių metų duomenis matoma, kad savivaldybių indekse Jonava keturis metus iš eilės smunka žemyn. Akivaizdus proveržis į aukštumas buvo 2016 metais, kuomet Lietuvos savivaldybių indekse Jonava užėmė 25 vietą iš 54 mažųjų savivaldybių. Toliau situacija prastėja: 2017 m.: Jonava užima 33-35 vietas iš 54 mažųjų savivaldybių; 2018 m.: Jonava užima 35-40 vietas iš 54 mažųjų savivaldybių. Šių metų pateiktais duomenimis - Jonavos rajono savivaldybė užėmė 36-40 vietas mažųjų savivaldybių indekse (51 balas iš 100). Šia vieta ji dalijasi su Anykščių r., Ukmergės r. ir Joniškio r. savivaldybėmis.
Vertinimas
Jonavoje gerai įvertintos „Administracijos” ir „Švietimo” sritys. Prasčiau nei vidutiniškai – „Komunalinių paslaugų”, „Transporto“, „Sveikatos ir socialinės rūpybos”, „Investicijų ir plėtros“, „Biudžeto“ ir „Turto valdymo“ sritys.
„Mokesčių” srityje Jonavos r. išsiskyrė mažesnėmis nei vidutinėmis verslo liudijimų kainomis (39 eurai). Pagrindinis nekilnojamo turto mokesčio tarifas siekė 0,7 proc. – tiek pat kaip ir vidutiniškai. Nenaudojamo nekilnojamo turto ir apleistos žemės mokesčių tarifai buvo maksimalūs, siekę 3 ir 4 proc.
Vis dėlto ekonominis aktyvumas buvo mažesnis nei vidutinis. Tūkstančiui gyventojų teko 22 veikiantys ūkio subjektai (palyginti su 23,7 vidurkiu), 29,2 verslo liudijimai (vidurkis – 41) bei 3,9 statybos leidimai (vidurkis – 5,3).
Užimtumo rodikliai taip pat atrodė prasčiau. Nedarbo lygis siekė 10,7 proc. (palyginti su 9,7 proc. vidurkiu) bei augo 1,3 proc. p. (kai vidutinis augimas siekė tik 0,4 proc. p.) 31,5 proc. bedarbių buvo ilgalaikiai, kai vidutiniškai – 28,6 proc. Jų daugėjo 1,6 proc. p., nors vidutiniškai mažosiose savivaldybėse ilgalaikių bedarbių dalis traukėsi 0,2 proc. p.
„Administracijos” srityje gerai vertinama, kad visi gyventojų prašymai buvo išnagrinėti laiku, nors administracija buvo palyginti nedidelė (tūkstančiui gyventojų teko 5 užimtos pareigybės palyginti su 7,6 vidurkiu). Nedidelės administracijos išlaikymui reikėjo skirti mažiau lėšų – 6,1 proc. nuo išlaidų, kai vidutiniškai – 8 proc.
Palyginti su praėjusiais metais, gerai įvertinta, kad savivaldybei priklausanti keleivių vežimo įmonė pradėjo dirbti pelningai, tačiau mažesnis balas skirtas dėl to, kad visiems viešojo transporto maršrutams nebuvo skelbti vieši konkursai.
...
Nuo 2011 m. Lietuvos savivaldybių indeksas sudaromas pagal gyventojams ir verslui svarbiausias sritis, kuriose sprendimus priima savivaldybės. Reitingas sudarytas remiantis 2018 m. duomenimis.
Lietuvos savivaldybių indekse gerai vertinamos tos savivaldybės, kurios:
taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas;
savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų;
mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui;
efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti;
atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų;
savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių;
mažina administracinę ir biurokratinę naštą.
Lietuvos savivaldybių indeksą 2019 rasite čia.
Parengta pagal LLRI duomenis
