„Ar žinot, kas darosi su žmogaus mintimis, kas darosi su jo kūnu, kai jis galvoja apie savižudybę? Nepatyręs to greičiausiai ir nesupras“, - sako jonavietė Dalia, maždaug prieš penkerius metus galvojusi apie savižudybę.
Per metus Jonavoje vidutiniškai nusižudo 15-20 žmonių. Šalies psichologai teigia, kad Lietuvoje nėra bendros savižudybių prevencijos programos, arba ji veikia tik popieriuje.
2014 metais Jonavos rajone nusižudė 15 žmonių, o 2015 metais – 21. Neseniai Jonavą sukrėtė dviejų jaunų moterų savižudybės – iš gyvenimo pasitraukė 25 metų moteris ir 19 metų mergina.
Tačiau žmogui, atsidūrusiam ties riba, operatyvi ir kvalifikuota pagalba nėra teikiama, o neretai į savižudžio siunčiamus signalus dėmesio neatkreipia ir jo artimieji. Savižudybių tema Lietuvoje vis dar – tabu, todėl su problemomis susiduriantis žmogus dažnai lieka vienas. Pagalbos reikia ir kitai grupei žmonių - nusižudžiusio artimiesiems.
Apie savižudybes visuomenė dažniausiai sužino iš draugų, kaimynų ar socialinių tinklų, mat oficialiai šie atvejai nėra skelbiami nei policijos, nei kitų tarnybų suvestinėse.
Tačiau apie savižudybę galvojusi jonavietė Dalia sako, jog pagalbą rasti galima. Netylėti pataria ir psichologai, ir su savižudybe savo aplinkoje susidūrę žinomi Lietuvos žmonės.
Pagalbos sulaukė ne iš specialistų
Žmogui, kuris atsidūręs ties riba, padėti galima, įsitikinusi 55 metų jonavietė Dalia. Penkeri metai, keli mėnesiai ir šešios dienos. Lygiai tiek moteris gyvena blaiviai, nors daugiau nei prieš penkerius metus ji sako svarsčiusi apie savižudybę.
Nors Jonavos rajone dar tik kuriama savižudybių prevencijos programa, pasinaudojant specialistų gerai įvertintu Kupiškio modeliu, tačiau pagalbos bent jau kol kas geriausiai ieškoti ne valdiškuose kabinetuose, tačiau kitur.
Tiek Daliai, tiek narkotikus vartojusiam jos sūnui naujo gyvenimo atspirties tašku tapo „Pilnų namų bendruomenė“ ir jos vadovas kunigas Valerijus Rudzinskas.
Moteriai padėjo ir jonaviečiai – jos rūpesčius išklausiusi laikraščio „Naujienos“ žurnalistė Irena Nagulevičienė ir fondo „Gerumo sparnai“ vadovė Loreta Velch.
„Kai nuėjau į „Naujienų“ redakciją ir atnešiau parašytą visą savo gyvenimo istoriją, maniau, kad jei negyvensiu, galbūt mano istorija bus naudinga kitiems. Mane sutiko žurnalistė I.Nagulevičienė, kuri ir išklausė, ir pasikalbėjo. Labai daug padėjo ir L.Velch“, - sakė Dalia.
Po pokalbių ne su specialistais, tačiau su I.Nagulevičiene ir L.Velch moteris sako, jog gyvenimas nušvito kitomis spalvomis. Pagalbą moteris rado ir anoniminių alkoholikų susrikimuose, į kuriuos vaikšto iki šiol.
Kitų žmonių pagalba - būtina
Pirmą kartą Dalia stipriai, kaip sako pati, prisigėrė būdama vos 13 metų. Vėliau išgertuvės tapo nuolatiniu gyvenimo būdu. Abu moters tėvai taip pat buvo alkoholikai.
Nuo pat vaikystės Daliai tekdavo bendrauti su vyresniais už save draugais. Stengdamasi „neatsilikti“, ji gerdavo tiek, kiek ir jie. Alkoholis jauną merginą lydėjo ir įstojus studijuoti į tuometinį Kauno technikumą, vėliau – darbe.
Moteris dirbo Lazdijų rajone, po to – Marijampolėje, po to persikraustė gyventi į Jonavą. Dalia sukūrė šeimą, gimė dukra, vėliau – sūnus.
Tačiau šeima iširo. Dukra išvyko gyventi į užsienį, o sūnus liko su tėvu. Beje, taip pat mėgėju kilnoti taurelę. Pati Dalia atsikraustė gyventi į Jonavą.
Šiuo metu valytoja Jonavoje dirbanti moteris sako, kad išsivaduoti iš alkoholio gniaužtų reikia ir didelių pastangų, ir kitų žmonių pagalbos.
„Būdavo, einu namuose, ir tarsi balsai mane kviečia nutraukti gyvybę. Aš taip rimtai svarsčiau apie savižudybę. Sunku papasakoti, kas tuo metu darosi žmogaus galvoje, kas darosi su jo kūnu, tačiau tas noras – begaliniai stiprus. Pačiam žmogui, be kitų pagalbos, labai sunku su savimi „susitarti“. Tas, kas to nepatyrė, to ir nesupras, - kalbėjo pašnekovė.
Jonavietės L.Velch dėka ir moteris, o vėliau ir jos sūnus atsidūrė „Pilnų namų bendruomenėje“. Mat mirus vyrui, palūžo ir sūnus.
„Atlikau viso gyvenimo išpažintį ir atradau Dievą. Sūnus baigė 12 žingsnių programą. Dabar mes abu mokomės gyventi iš naujo“, - kalbėjo Dalia.
Savižudybių prevencijos programa Jonavoje bus paruošta šiemet
*vertinant statistinius duomenis, savižudybių skaičius Jonavoje viršija šalies vidurkį. Per metus Jonavoje vidutiniškai nusižudo apie 15-20 žmonių. Jonavos rajone, kur gyvena 47 tūkst. gyventojų, tai – dideli skaičiai;
*Jonavos rajone 2011 metais nusižudė 23 žmonės, 2012 – 19, 2013 - 23, 2014 – 15 žmonių, 2015 metais – 21 žmogus;
*Jonavos socialinių paslaugų centro specialistai teigia, kad savižudybių prevencijos programa bus paruošta dar šiais metais. Jos pavyzdys imamas iš Kupiškio rajono, kur, įgyvendinus programą, savižudybių skaičių pavyko sumažinti;
*nedidelis Kupiškio rajonas neseniai garsėjo kaip savižudžių kraštas. Statistikos duomenimis 2006-2010 metais savižudybių skaičius Kupiškio rajone buvo 2 kartus didesnis negu šalies vidurkis. Tačiau pastaruosius dvejus metus situacija ėmė gerėti, besikreipiančiųjų į psichologą padaugėjo 3-4 kartus. Sutelkus vietos bendruomenės, psichikos sveikatos specialistų, policijos pareigūnų, socialinių darbuotojų pastangas, pavyko sukurti sistemą, padedančią atpažinti galinčius pakelti prieš save ranką ir suteikti jiems kvalifikuotą pagalbą. Programos esmė - kankinamas psichologinių problemų žmogus nepaliekamas vienas.
*savižudybių prevencijos programas pagal Kupiškio pavyzdį rengia ir kitos savivaldybės;
*gegužės-birželio mėnesiais jonaviečius sukrėtė dvi savižudybės, kai ranką prieš save pakėlė 25 metų moteris ir 19 metų mergina;
*pranešimai apie savižudybes nėra skelbiami oficialiuose tarnybų pranešimuose, o visuomenė apie juos sužino iš kaimynų, draugų arba socialinių tinklų;
*kalbėti apie savižudybę ar pripažinti, kad toks atvejis buvo šeimoje – vis dar gėda. Prieš kelis metus savižudžius laidoti atsisakydavo ir kunigai, tačiau dabar ši buvusi griežta bažnyčios nuostata – panaikinta;
*savižudybių tema šiais metais konferencijoje „TEDx“ kalbėjo aktorė Jurgita Jurkutė. Jos kalbos įrašą „Yotube“ kanale peržiūrėjo beveik 300 tūkst. žmonių. J.Jurkutė kalbėjo apie tai, ką jautė nusižudžius tėčiui bei scenos kolegai aktoriui Vytautui Šapranauskui ir apie tai, kad laikas mažinti tylą ir mažinti skaičius;
*apie savižudybių prevenciją yra kalbėjęs ir aktorius Arūnas Sakalauskas. A.Sakalauskas sostinėje buvo surengęs akciją, sulaukusią ir pasaulio žiniasklaidos dėmesio - minutei laiko ant aikštės grindinio sugulė beveik 1000 žmonių; tiek, kiek kasmet lietuvių pasitraukia iš gyvenimo.
*šiuo metu Jonavos rajone nėra teikiama operatyvi ir kvalifikuota pagalba, su problemomis susiduriantiems žmonėms siūloma važiuoti į Kauno marių psichiatrijos ligoninę;
*norint patekti psichiatro konsultacijai Jonavos psichikos sveikatos centre tenka laukti eilėje, tačiau, ekstra atveju, pagalba gali būti teikiama (gydytojų darbo valandomis).
*Jonavos bažnyčios kunigai sako, kad Jonavoje visą parą veikia adoracijos koplytėlė, taip pat galima ateiti dvasinio pokalbio;
*psichologai teigia, jog savižudybių prevencijos programa turėtų būti vykdoma valstybiniu mastu.
Jaunimo linijos patarimai galvojantiems apie savižudybę
Pastebėjus, jog artimasis galvoja apie savižudybę gali būti baisu nežinant, kaip elgtis, kaip galima padėti tokiam žmogui. Dažnai svarstoma, ar verta apie tai paklausti, ar kalbėjimas nepaaštrins situacijos? Atsakymas vienareikšmiškas – tiesiai paklausti ir kalbėti apie savižudybę būtina, nes taip parodomas susirūpinimas ir suteikiama galimybė atvirai apie tai pasipasakoti.
Pirmiausia, kilus bent menkiausiam įtarimui, jog žmogus gali galvoti apie savižudybę, reikia mėginti su juo apie tai pasikalbėti. Nebijok kalbėti atvirai ir nevenk žodžio „savižudybė“. Kartais užtenka tik parodyti, jog žmogus gali su tavimi kalbėti. Galimybė pasidalinti jausmais, atvirai pasipasakoti apie savo jausmus ir mintis, būti išklausytam nesmerkiant ir nemoralizuojant, mažina kančią, kurią jis šiuo metu jaučia. Būtent tai, o ne patarimai ar „stebuklingos frazės“ mažina savižudybės riziką.
Niekuomet nenuvertink žmogaus problemų ir neįrodinėk, koks prastas sprendimas yra savižudybė, nes tuo metu jo problemos yra didžiausios, kokias jam yra tekę išgyventi, o savižudybė atrodo, kaip vienintelis sprendimo būdas. Todėl venk pasakymų, jog „viskas bus gerai“, nes apie savižudybę galvojančiam žmogui atrodo, jog tikrai taip nebus. Tokie pasakymai nuvertina situaciją, žmogus gali pasijusti neišgirstas ir nesuprastas.
Žinojimas apie kito žmogaus savižudiškas mintis gali būti sunki našta, todėl nelaikyk visko paslaptyje – paprašyk pagalbos kitų žmonių, kuriais tu pasitiki. Svarbu padėti, bet taip pat svarbu ir neprisiimti per daug atsakomybės, nes net laiku pastebėjus rizikos ženklus ir suteikus reikiamą pagalbą nėra garantijų, jog žmogus nenusižudys – visgi galutinis sprendimas priklauso tik nuo jo.
Nepamiršk, jog nuoširdus ir nesmerkiantis pokalbis yra pirmasis žingsnis pagalbos žmogui, galvojančiam apie savižudybę, link, tačiau toliau gali reikėti profesionalios pagalbos. Išklausęs, parodęs susirūpinimą artimuoju, kuris galvoja apie savižudybę, toliau turėtum jį skatinti kreiptis psichologinės pagalbos, gali padėti tą pagalbą suorganizuoti arba net pasisiūlyti tą žmogų palydėti, taip parodydamas savo palaikymą.
Šaltinis: jaunimolinija.lt
Luko Balandžio (15min.lt) nuotr.
