Elektros ir dujų kainoms pasiekus rekordinį lygį, Europa išgyvena energijos kainų šuolį. Kylančios kainos skatina infliaciją ir grasina didelėmis sąskaitomis už komunalines paslaugas galutiniams vartotojams, o tuo pačiu metu brangsta viskas, pradedant maistu ir baigiant transportu. Panašūs sunkumai juntami visoje Europoje, kur dujos naudojamos elektros energijos gamybai, maisto ruošimui ir namų šildymui.

Ne išimtis ir Lietuva. Nors mūsų šalis yra viena tarp lyderių Europos Sąjungoje pagal biokuro dalį šilumos gamyboje, nes apie 70 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos pagaminama iš biokuro, ir atrodo, kad toks staigus gamtinių dujų kainų kilimas Europoje neturėtų suduoti smūgio Lietuvos gyventojams šildymo sezonu, bet toks scenarijus mūsų šalyje nenusimato.

Kyla ne tik dujų, bet ir biokuro kaina. Šilumos tiekėjų asociacija neseniai paskelbė, kad biokuro rinkoje šiuo metu vyksta sandoriai spaliui ir lapkričiui – už gerokai didesnę kainą nei buvo pernai. O sausiui ir vasariui biokuro išvis dar beveik nenupirkta.

Iš esmės matoma aiški tendencija, kad nepaisant kokios žaliavos šilumai gaminti bus naudojamos, centralizuotas šildymas artėjantį sezoną Lietuvoje brangs vidutiniškai iki 30 proc. Visgi šiluma gaminama iš gamtinių dujų bus brangesnė, ten sąskaitos gali išsipūsti ir iki 60 proc. Čia labiausiai matomas Vilnius.

Dujų kainų didėjimą labiausiai pajus sostinės gyventojai, kur šilumos gamybai daugiausiai kūrenamos būtent gamtinės dujos. Tai reiškia, kad standartinio 50 kv. m. buto lapkričio mėnesio sąskaita už šildymą galimai bus apie 40 eurų, t. y. 15 eurų didesnė nei buvo pernai tuo pačiu metu. Įdomus pastebėjimas, kad Vilniaus šilumos tinklai tik dabar išplatino pranešimą apie artėjantį šildymo sezoną, o lyginamajai kainų analizei buvo pasirinktas lapkričio mėnuo, matyt, siekiant neatskleisti tikrųjų sumų, kurias teks pakloti vilniečiams. Įsivaizduokime, kad informacija apie būsimas kainas būtų pateikta už sausį ar vasarį, kada termometro stulpelis ženkliai nusileidžia žemiau nulio. Todėl sostinės šilumos tinklų pateiktas 15 eurų padidėjimas, mano manymu, realios situacijos neatskleidžia, nes sąskaita už šildymą bus ženkliai didesnė.

Čia norėčiau grįžti į šių metų liepą ir priminti, kad tuo metu Seime registravau Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas dėl lengvatinio PVM mokesčio taikymo elektros ir dujų tarifams buitiniams vartotojams. Jau tuo metu aiškiai akcentavau, kad elektros ir dujų kainų šuolį ypač pajus gyventojai, kurie jas vartoja ne tik maistui gaminti, bet ir būstui šildyti. O stebint, kas šiuo metu vyksta žaliavų rinkoje, Vyriausybei norisi eilinį kartą priminti, kad valstybės institucijos negali likti nuošalyje, jos privalo įsikišti ir visais prieinamais būdais bandyti stabdyti kylančias energetikos kainas. Registruodamas PVM lengvatos pataisas, tuo pačiu kėliau ir kitą labai aktualų klausimą – valstybinių energetikos įmonių pelningumo kriterijų peržiūra ir jų gaunamų neplanuotų viršpelnių panaudojimą ne investicijoms, o gyventojams padidėsiančių mokesčių už šildymą subsidijavimui.

Iškart po įstatymo registravimo viešojoje erdvėje pasirodė gana aštrios ministerijų pozicijos dėl projekto taikymo, bet pačios sprendimų nepateikė. Užuot parodydamos galimas alternatyvas, kaip mažinti kainas, Finansų ir Energetikos ministerijos sukritikavo tokius mano siūlymus, motyvuodamos tuo, kad lengvatinis PVM pasieks ne tik mažas pajamas gaunančius, bet ir turtinguosius.

Tačiau, kaip jau ir minėjau, nieko neišgirdau, kokie yra jų pačių siūlymai. Suprasčiau, kad būtų pateikti, anot jų, veiksmingesni planai, kaip remti neturtingus namų ūkius, galimai juos tiesiogiai subsidijuojant per socialinės apsaugos sistemą, neapmokestinamus pajamų dydžius ir kitas priemones. Bet ir tai nebuvo padaryta. Nėra daroma iki šiol. Tiesa, ministerijos paskaičiavo, kad toks PVM lengvatos taikymas valstybei kainuos 45 mln. eurų. Bet minėtos ministerijos užmiršo vieną dalyką – valstybinių energetikos įmonių grynąjį pelną, kuris praėjusiais metais siekė daugiau kaip 250 mln. eurų. Tikėtina, kad ši suma šiais metais bus dar didesnė. Todėl norisi paklausti, kodėl iš šimtamilijoninių pelnų nebūtų galima padengti minėtą sumą tam, kad gyventojai gautų bent kiek mažesnes sąskaitas už elektrą, dujas ir šildymą? Ar nevertėtų bent jau šias metais, kai Europa susiduria su neregėtu energijos kainų šuoliu, minėtų įmonių pelną nukreipti ne į dividendus ar mažareikšmes investicijas, o būtent į kylančių kainų amortizavimą? Manau, kad toks žingsnis būtų naudingesnis tiek verslui, kuris turėtų galimybę nedidinti savo prekių kainų, bet ir gyventojams, ypač labiausiai socialiai pažeidžiamiems.

Tų pačių ministerijų teigimu, kainų svyravimai tarptautinėse rinkose vyksta nuolat, tačiau valstybės įprastai kas kartą nereaguoja į tai didindamos ar mažindamos PVM tarifus ar peržiūrėdamos energetikos įmonių pelnus.

Bet ar tikrai taip? Visų pirma, reikia pabrėžti, kad Europos Tarybos PVM direktyvos nuostatos dėl lengvatinio tarifo taikymo gamtinių dujų, elektros energijos ar centralizuoto šildymo tiekimui nurodo, kad valstybės narės gali taikyti lengvatinius tarifus šių kategorijų prekėms, todėl siekdamos priimti nuostatas dėl lengvatinio PVM tarifo taikymo energijos vartotojams, Europos Sąjungos (ES) valstybės privalo apie tai pranešti Europos Komisijai ir pagrįsti tokios lengvatos taikymo poreikį. Pasinaudodamos minėta Direktyva, lengvatinius tarifus gamtinėms dujoms taiko 5 ES valstybės – Airija, Graikija, Italija, Liuksemburgas ir Prancūzija, PVM lengvatą elektros energijai sėkmingai taiko jau 8 ES valstybės – visos viršuje jau išvardintos šalys bei Liuksemburgas ir Malta.  Prie šio sąrašo liepą prisijungė ir Ispanija, iš esmės peržiūrėjusi ne tik PVM sumažinimą elektrai, bet ir imdamasi veiksmų dėl savo energetikos įmonių pelnų.

Čia matome, kad Finansų ir Energetikos ministerijų teiginiai, kad PVM nekaitaliojimas pagal rinkos svyravimus, nėra visiškai tikslūs, o Ispanijos pavyzdys praktiškai paneigia ministerijų žodžius.

Kas įvyko ES senbuvėje Ispanijoje?

Kad kylančios energijos kainos išprovokuos rekordines sąskaitas tiek verslui, tiek gyventojams, Ispanijos Vyriausybė suprato dar liepos mėnesį. Tuo metu buvo priimti pirmieji veiksmai, siekiant suvaldyti didėjančią elektros kainą – laikinai nuo 21 iki 10 proc. sumažintas pridėtinės vertės mokestis, kuris įskaičiuojamas į sąskaitas už elektrą.

Priėmusi sprendimą taikyti lengvatinį PVM, kuris turėtų pažaboti staigų kainų kilimą, ši Europos Sąjungos narė papildomai patvirtino priemonių rinkinį, tarp kurių numatytas ir visiškai naujas mokestis energetikos bendrovių nenumatytajam pelnui, iš kurio tikimasi gauti 2,6 mlrd. eurų pajamų. Čia būtina pabrėžti, kad šie pinigai per kitus šešis mėnesius bus grąžinti vartotojams siekiant jiems padėti sumažinti mėnesines sąskaitas už elektros energiją.

Sprendimai buvo būtini, nes per pastarąjį laikotarpį kainos už elektrą Ispanijoje išaugo 62 proc. Tuo pačiu šios ES narės Vyriausybė tikisi, kad iki kitų metų kovo ims mažėti dujų kainos, o tai padės sumažinti ir elektros energijos kainą. Tokiu atveju galės būti atšaukiami ir lengvatiniai PVM tarifai.

Užsienio žiniasklaida jau praneša apie kitų ES šalių pasiruošimą kompensuoti energijos kainų šuolį galutiniams vartotojams. Pavyzdžiui, Italija naudoja Europos Sąjungos tikslinės finansinės paramos pinigus, siekiant sumažinti gyventojų sąskaitas už energiją. Prancūzijos Vyriausybė savo ruožtu padeda sunkiau besiverčiantiems gyventojams ir tiems, kurie neišgali apmokėti sąskaitų. Jiems tiesiogiai siunčiami specialūs čekiai, kurie padės padengti išlaidas, susijusias su šiuo beprecedenčiu energijos kainų augimu. Visos šios valstybės, siekdamos subsidijuoti padidėjusias gyventojų išlaidas, tam skiria šimtus milijonų eurų. 

Tikiu, kad jeigu kitos ES šalys gali dėti panašius žingsnius, tai gali padaryti ir Lietuvos Vyriausybė, ypač kasdien pasiekiant vis naujesnei informacijai, kad tai dar ne pabaiga – elektra ir dujos galimai brangs toliau.

Jau anksčiau esu pabrėžęs, kad PVM lengvata neturėtų tapti nuolatine, ji turėtų galioti iki tol, kol bus gyventojams užtikrinta konkurencinga kaina už teikiamą elektros energijos ir dujų tiekimo paslaugą. Būtent šiuo metu ir atėjo sprendimų laikas dėl mažesnio tarifo taikymo buitiniams vartotojams. Įstatymo projektas jau Seime, tik ar išdrįs jį palaikyti valdančioji dauguma?

 

Seimo narys Eugenijus Sabutis

Taip pat skaitykite: