„FaceApp“ programėlė, leidžianti internautams pažvelgti į tai, kaip jie atrodytų pasikeitę šukuoseną, gerokai pasenę ar atjaunėję, pastarosiomis dienomis sudomino daugybę socialinių tinklų vartotojų. Tačiau paskelbus, kad programėlė gali būti šnipinėjimo įrankis, tarp internautų įsivyravo nerimas. Kyla klausimas, ar tikrai žinome, kur siunčiame savo nuotraukas ir kaip saugoti asmeninius duomenis?

Kaip skelbia forbes.com, ,,FaceApp“ – 2017 metais sukurta programėlė, kuri, taikydama dirbtinio intelekto algoritmus, išmaniųjų telefonų savininkas leidžia pamatyti, kaip jie atrodytų kur kas vyresniame amžiuje.

Tačiau vakar, liepos 16-ąją, ,,Twiter“ pasirodžius programuotojo – Joshua Nozzi - žinutei, kad programėlė be asmens leidimo gali iš mobilaus atsisiųsti visas nuotraukas, ko gero, ne vienas socialinių tinklų vartotojas pasijuto nejaukiai.

Nors netrukus Joshua Nozzi spėjimai buvo paneigti – iš Prancūzijos kilęs programuotojas Baptiste'as Robertas paskelbė patikrinęs programėlę ir įsitikinęs, kad ji į savo serverius persiunčia tik tas nuotraukas, kurių ,,pasendinimą“ užsisakė pats žmogus, tokių programėlių veikimo principas nuolat kelia diskusijas dėl asmens duomenų saugumo.

Kodėl? Viskas labai paprasta - ,,FaceApp“ vartotojų nuotraukos yra perdaromos ne jų telefonuose, o programėlės tarnybinėse stotyse. Vadinasi, jos yra siunčiamos, o nustatyti, kas tiksliai prieina prie jų, nėra lengva.

Dėl to ekspertai įspėja – naudojantis programėlėmis, visada reikia įvertinti, ar jaučiatės užtikrinti dėl savo duomenų saugumo. Daugybė žmonių suteikia programėlėms teisę nustatyti jų buvimo vietą, prieiti prie išmaniajame sukauptų dokumentų, nuotraukų ir pan. Suteikiant minėtus leidimus, būtina įsiskaityti, ko iš jūsų yra prašoma. Kitu atveju, nėra garantijų, jog tavo pikantiški kadrai netaps šantažo įrankiu, kaip nutiko ,,Grožio chirurgijos" skandalo metu.

Alfa.lt fotomontažas.

Taip pat skaitykite: