Anksčiau žiemą mūsų močiutės džiovindavo skalbinius lauke. Gal ir buvo taip įprasta net tik kaimuose, nuosavų namų kiemuose, bet ir daugiabučių prieigose. Tuomet nestigo metalinių stovų, ant kurių nuolat kabėjo virvės skalbiniams, net sūpuoklės vaikams, o neretas mėgo ir namuose uždulkėjusį kilimą išvalyti, permetus per strypą ir gerai jį padaužius.

Dabar mieste retai kur pamatysi (o gal aš nepastebėjau), bet tokių metalinių, senais laikais įrengtų stovų jau nebeliko. Kažkaip vis žengiam koja kojon su laiku ir pereinam prie technologijų, kurios leidžia nebelakstyti į lauką dulkinti kilimų – nes yra siurbliai, leidžia namuose pasistatyti skalbyklę, džiovyklę, turėti lygintuvą. Galiausiai yra ir valymo, skalbimo paslaugas teikiančios įmonės. Net sūpuoklės vaikams nebekabinamos padrikai, o rengiamos naujos vaikų žaidimų aikštelės.

Ir, o siaube, mano nuostabai, Jonavos mieste išvystų tokį vaizdą – skalbinių džiovinimui naudojamas net ne metalinis stulpas, o elektros pastotė. Ar vis dar gyvename kaimo glūdomoje? O gal taip taupom pabrangusią elektrą, nes džiovinant skalbinius lauke sutaupoma pinigų, kai nėra naudojama automatinė džiovyklė, kuri veikia elektros dėka?

Nežinau, kaip kitiems, bet man vaizdelis nekoks. Nedrįsčiau savo, kad ir švariai išskalbtų skudurų kabinti viešai, visiems „ant akių“. O gal ir kaimynui nepatinka, tokį vaizdą stebėti per langą.

Nebe tais laikais gyvenam.

Tai yra subjektyvi skaitytojos nuomonė, kuri nebūtinai sutampa su jonavoszinios.lt redakcijos pozicija

Norite pasidalinti savo istorija? Ją galite siųsti ČIA arba jonavoszinios@gmail.com 

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: