Atėjus šaltajam metų sezonui, nuolat akcentuojama, kad vairuotojai turi įvertinti kelio dangą, pasirinkti saugų greitį, pasirūpinti geromis padangomis. Tačiau šįryt į redakciją paskambinusi skaitytoja Renata atkreipia dėmesį, kad esant slidžiai kelio dangai, apie ją turėtų pagalvoti ne tik vairuotojai, bet ir pėstieji.

Automobilis čiuožė

,,Kai šiandien važiavau į darbą, dalis miesto kelių buvo slidūs. Ateina žiema, tad sniegas ir ledas tikrai bus nuolatiniai palydovai ir aš dėl to nesiruošiu kaltinti kelininkų. Visgi, noriu kreiptis į visus eismo dalyvius ir paprašyti supratingumo.

Šiandien man ant perėjos tiesiog ,,iššoko" jaunuolis, kuris, ko gero, bėgo į mokyklą. Gerai, kad važiavau lėtai, bet automobilis slydo ir situacija nebuvo maloni. Kartais gali važiuoti ir labai lėtai, bet prireikus staiga stabdyti, automobilis vis tiek neklausys... 

Būtų puiku, kad pėstieji taip pat prisimintų apie žiemos ,,malonumus" ir įvertintų, kad eiti per perėją reikėtų dar atsargiau. Automobilis, net ir stabdomas, gali nesustoti", - pasakojo į redakciją paskambinusi moteris.

Panašūs gyventojai pastebėjimai pateikiami kone kiekvienais metais. Primename, kad tiek vairuotojų, tiek pėsčiųjų elgesį keliuose riboja jiems skirtos taisyklės.

Pėsčiųjų pareigos

Kelių eismo taisyklės nurodo, jog pėstieji privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o ten, kur jų nėra, – kelkraščiu. Jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio nėra arba jais eiti negalima, leidžiama eiti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu.

Pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą. Traukiamas (stumiamas) platesnis kaip 1 m vežimėlis turi būti su atšvaitais: kairėje vežimėlio pusėje iš priekio – baltu, o iš galo – raudonu.

Į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu. Rekomenduojama, kad tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui pėstieji, eidami į kitą važiuojamosios dalies pusę, neštųsi šviečiantį žibintą arba vilkėtų ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būtų prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.

Vietose, kur eismas reguliuojamas, pėstieji privalo vadovautis šviesoforais su pėsčiųjų simboliu, o kai jų nėra, – transporto šviesoforų signalais.

Įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu. Pėstieji, prieš įžengdami į važiuojamąją dalį ir eidami ja, turi vengti bet kokių veiksmų (naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis ir panašiai), kurie atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo ir trukdytų įsitikinti, kad eiti saugu.

Važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi delsti ar stoviniuoti. Nespėjusieji pereiti važiuojamosios dalies turi stovėti saugumo salelėje arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. Baigti eiti per važiuojamąją dalį galima tik įsitikinus, kad eiti saugu. 

Patarimai vairuotojams

Lietuvos kelių policijos tarnyba, savo ruožtu, primena, kad pasirinktas saugus važiavimo greitis – pagrindinis ir vienas svarbiausių elementų, kad kelyje būtume saugūs. Besikeičiančios oro sąlygos (sniegas, šlapdriba, snygis, plikledis) dėsningai lemia, kad kelio danga būna slidi. Dėl to transporto priemonės vairuotojui svarbu važiuoti ne leistinu, bet saugiu greičiu. Be to, būtina įvertinti savo vairavimo įgūdžius, nepasiduoti skubai, nekantrumui ir nerizikuoti keleto minučių sąskaita. Ypač svarbu nelenkti, neįsitikinus, kad tai daryti saugu. Kelio vingiai, nuokalnės ir įkalnės, žvyrkeliai, esant šlapiai ar slidžiai kelio dangai – nemažas pavojus, į kurį nevalia numoti ranka.

Esant gana sudėtingoms žiemiškoms eismo sąlygoms Lietuvos kelių policijos tarnyba primena vairuotojams pagrindinius aspektus, kad kelyje būtume saugesni:

► Prieš pradėdami važiuoti, atidžiai apžiūrėkite savo transporto priemonę ir nuvalykite stiklus, stogą, šviesos prietaisus. Įsitikinkite, ar transporto priemonė tvarkinga (veikia žibintų šviesos, stabdžiai, tinkamos padangos, yra stiklų ploviklio ir kita)

► Sėskite prie vairo tik būdami blaivūs, turėdami teisę vairuoti transporto priemonę, pailsėję.

► Užsisekite saugos diržą ir tai aiškiai priminkite su Jumis važiuojantiems keleiviams. Mažaisiais keleiviais automobilyje pasirūpinkite Jūs pats ar kiti suaugusieji.

► Atidėkite kelionę, jeigu ji nėra itin svarbi.

► Važiuokite tik saugiu (ne leistinu) greičiu. Lėtinkite važiavimo greitį prieš pėsčiųjų perėjas ir sankryžas.

► Paisykite kelio ženklų (įspėjamųjų, draudžiamųjų, pirmumo) reikalavimų.

► Nelenkite, neįsitikinę, kad tai galite padaryti saugiai ir, svarbiausia, nekliudysite kitų transporto priemonių vairuotojams. Išvažiuodami iš šalutinio kelio, tvirtai įsitikinkite, kad matomumo zonoje pagrindinio kelio atkarpa yra tikrai laisva.

► Laikykitės saugaus atstumo (tiek priekyje, tiek ir iš šono) iki kitos transporto priemonės.

► Nepraraskite budrumo važiuodami miškingomis vietovėmis, per tiltus, estakadas, viadukus, žvyrkeliu – čia ypač gali būti slidu, be to, kelias gali būti provėžuotas. Atvirose ir miškais ar krūmais apsuptose vietose didelė tikimybė, kad į kelią gali įbėgti laukiniai gyvūnai. Siekiant išvengti galimo susidūrimo ir skaudžių padarinių – tik važiavimas saugiu greičiu.

► Tamsiuoju paros metu neapšviestuose keliuose pavojų kelia pėstieji, neturintys jokių šviesą atspindinčių elementų, ir jų pastebėti laiku (iš anksto) beveik neįmanoma. Vadinasi, išvengti užvažiavimo ant tokio eismo dalyvio padės Jūsų sveika logika – važiavimas tik saugiu greičiu.

► Automobilių stovėjimo aikštelėse, prie daugiabučių namų kiemuose, kur suvažinėtas sniegas – dėmesys važiuojant atbulomis (pėstieji, žaidžiantys vaikai).

► Numatykite ir prognozuokite kitų eismo dalyvių elgseną ir veiksmus, kad galėtume nedelsiant reaguoti į pasikeitusią situaciją kelyje.

Meteorologinės sąlygos, kelio dangos būklė ir kokybė, transporto priemonių srautas, apšvietimas tamsiuoju paros metu – tik dalis elementų, kurie turi įtakos eismo saugumui. Svarbiausias dalykas dalyvaujant viešajame eisme yra kiekvieno mūsų galvoje – tai mūsų protas.

Asociatyvi pixabay.com nuotr.