Teisėjau, bylos dėl šeimos teisinių santykių yra antroji dažniausiai nagrinėjamų bylų kategorija pirmosios instancijos teismuose. Kuo šios bylos ypatingos, kuo išsiskiria?  

2023 metų Lietuvos teismų veiklos rezultatų duomenimis teismuose buvo nagrinėjama 14941 byla dėl šeimos teisinių santykių, iš kurių 7397 bylos dėl santuokos nutraukimo. Būtent šios kategorijos ginčai pasižymi ypatingu sudėtingumu, kadangi dažniausiai šiose bylose sprendžiami ginčai, susiję su nepilnamečiais vaikais. Ir būtent bylose dėl santuokos nutraukimo dažniausiai sprendžiami laikinųjų apsaugos priemonių klausimai.

Itin svarbu, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos laiku, kad nepilnamečių vaikų teisėms ir teisėtiems interesams būtų padaryta kuo mažesnė žala, nes net ir pakankamai operatyvaus proceso metu išlieka pavojus, kad dėl ginčo sprendimo trukmės bus pažeistos vaiko ar sutuoktinio teisės. Be to, bylos nagrinėjimo pradžioje neįmanoma nuspėti, kiek užtruks pats bylos nagrinėjimas. Šiame procese svarbus tampa tiek šalių, tiek valstybinių institucijų, tiek ir pačio teismo aktyvumas. Visi paminėti subjektai privalo veikti išskirtinai nepilnamečių vaikų interesams.

Kas yra laikinosios apsaugos priemonės, taikomos šeimos bylose?

Įstatymas numato, kad  teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Šiuo aktualiu klausimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis šeimos bylose gali būti nukreipta ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą (konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaiko teisės ir interesai).

Paaiškinkite, kokias laikinąsias apsaugos priemones šeimose bylose gali taikyti teismas?

Įstatyme pateikiamas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas, kurias teismas gali taikyti iki bus priimtas teismo sprendimas, t. y. įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu, priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui, areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat, siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą, uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose, kitas, teismo manymu, reikalingas priemones. Taigi, įstatymų leidėjas nėra nustatęs baigtinio sąrašo šeimos bylose taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių.

Ir vis tik, kokias laikinąsias apsaugos priemones šeimos bylose dažniausiai prašoma taikyti?

Dažniausiai sutinkamos laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose yra laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimas bei laikinos vaiko bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų nustatymas. Tačiau praktikoje pasitaiko, jog teismai sprendžia klausimus ir dėl kitokio pobūdžių laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose taikymo, pavyzdžiui, kai tėvai nesusitaria dėl vaiko gydymo, ugdymo įstaigų, būrelių, bendravimo su seneliais / broliais ir seserimis bei kitais atvejais.

Teisėjau, kaip vyksta prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimas?

Prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimui yra taikomi sutrumpinti terminai, t. y. tokie prašymai turi būti išspręsti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos.

Bylą nagrinėjantis teisėjas sprendžia, ar būtina surinkti papildomus duomenis spręstinam klausimui, ar apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą pranešti kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, ar prašymą nagrinėti rašytinio, ar žodinio proceso tvarka ir pan.

Jei teismas nusprendžia, kad pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, tokiu atveju dalyvaujantiems byloje asmenims yra nustatomas terminas savo pozicijoms dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pateikti, Valstybinė vaiko teisių tarnyba įpareigojama pateikti išvadą dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atitikties nepilnamečių vaikų teisėms ir teisėtiems interesams bei išsiunčiami dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimai į paskirtą teismo posėdį.

Kada įsigalioja teismo priimta nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones?

Įstatymų leidėjas procesiniame įstatyme yra įtvirtinęs, jog teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai (Civilinio proceso kodekso 152 straipsnio 1 dalis), tai reiškia, jog  nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsigalioja nuo jos priėmimo momento, tačiau nepaisant to, ji gali būti skundžiama apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjau, ką galėtumėte patarti tėvams, tarp kurių kyla ginčas dėl vaiko laikinos bendravimo tvarkos nustatymo su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų?

Visų pirma akcentuočiau, jog visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu ir tik tada, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios. Šiame kontekste siūlyčiau nesutariantiems tėvams toliau komunikuoti ir ieškoti išeities iš susidariusios situacijos, pavyzdžiui, kreiptis į mediatorių, kuris galėtų profesionaliai tarpininkauti tarp nesutariančių tėvų ir padėti pasiekti tarpusavio susitarimą.

Mes, šeimos bylas nagrinėjantys teisėjai, nuolatos primename nesutariantiems tėvams, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.

Marijampolės apylinkės teismo inf.