„Aš jau nebekviečiu policijos. Bijau, kad jei sūnus bus suimtas, nebebus kas atneš ir paduos man valgyt, juk sąnariai visai susidėvėjo, laukiu operacijos, o ir akys jau beveik nebemato. Tyliu ir kenčiu, o juk visko būna, susibaram, pasistumdom, ypač jei sūnus išgeria, bet policijos nebekviesiu – susitvarkysiu kaip nors“, - pasakoja senjora patyrusi sūnaus smurtą.
„Jei aš vartoju alkoholį, visuomet jaučiu ribą, kada laikas sustoti, o mano vyras – ne. Dažnai padaugina ir tuomet prasideda kabinėjimasis, priekaištavimai, kažkokių nuodėmių ieškojimai. Visa tai priveda prie barnių ir pykčių, o galop, ir prie smurtavimo prieš mane. Jei jis susitvarkytų, pasirinktų kitus draugus, viskas būtų gerai, to ir laukiu, nes noriu gyventi normaliai, nenoriu jo išvaryti ir nenoriu, kad policija jį išvežtų“, - apie kitą karčią savo gyvenimo patirtį pasakojo vidutinio amžiaus moteris.
Tokių istorijų Jonavos r. policijos komisariato (PK) pareigūnams ir psichologei teko išgirsti apie dešimt. Birželio 28 –osios vakarą surengtas reidas, o tiksliau, prevencinis apsilankymas Jonavos rajono šeimose, kuriose ne vieną kartą buvę smurto atvejai artimoje aplinkoje.
Psichologė Jūratė Galdikienė realių istorijų išklauso dešimtimis. Specializuotame pagalbos centre dirbanti specialistė teigia, kad toks išvažiuojamasis prevencinis reidas suteikia galimybę tiesiogiai pabendrauti su asmenimis, patiriančiais smurtą, nes specializuotas pagalbos centras psichologinę pagalbą nukentėjusiems nuo smurto suteikia telefonu. Informaciją apie tokius asmenis centras gauna iš policijos.
„Po smurtinio įvykio artimoje aplinkoje centro specialistai gauna nukentėjusio asmens kontaktinius duomenis iš policijos. Tuomet mes skambinam aukai, konsultuojam, teikiam psichologinę pagalbą, stengiamės suteikti jausmą, kad auka nėra palikta viena, kad turi užnugarį, tačiau tai sudėtingas procesas. Sunku žmogui suteikti pagalbą, jei jis jos nenori. Būtų efektyviau, jei žmogus pagalbos ieškotų pats, bet mes kaip galėdami bandom užmegzti kontaktą, būna, kad atsisako, bet būna, kad užsimezga labai stiprus ryšys“, - sako J.Galdikienė.
Smurtą patiriantis asmuo išgyvena didelį kaltės jausmą. Smurto iniciatorius sugeba savo kaltės dalį „permesti“ aukai. Tačiau niekas neturi teisės pakelti rankos prieš kitą asmenį, neturi teisės šaukti, žeminti, taikyti psichologinį spaudimą.
„Šiandien negražiai atrodai – kaip čia apsirengei?“. „Kam tau tie pinigai – kur tu juos išleisi?“. „Tu mano sutuoktinis/ė - privalai atlikti pareigą lytiškai santykiauti!“. Tai tik kelios frazės, anot psichologės J.Galdikienės, kurias jau galima traktuoti kaip smurtą prieš antrąją pusę.
„Lytinių santykių reikalavimas per prievartą ar pinigų ribojimas - jau yra smurtas. Kartais antroji pusė įsivaizduoja, kad vaikų pašalpos skirtos alkoholiui ar gerai praleisti vakarą atskirai nuo šeimos. Bet reikia išsamiai aptarti – kam skirti pinigai – alkoholiui ar vaikų būreliams ir pan.“,- sako specialistė.
Anot psichologės, jos darbas nėra sunkus kai matai rezultatą, kad padedi žmonėms ir jie atsitiesia, priima pagalbą ir atsistoja ant kojų. Tuomet psichologams ir yra tas atlygis.
Visi specialistai turi kantriai, ilgai ir nuosekliai dirbti, nesitikint greitų rezultatų, tiek metų apleistoje srityje – smurtas artimoje aplinkoje. Neverta tikėtis, kad priėmus įstatymą prieš smurtą artimoje aplinkoje, per keletą metų viskas pasikeis.
„Šitoje srityje tiek viskas įsisenėję, kad naujovės taip greitai neprisisotins pačiose asmenybėse, kuriose pokyčiai vyksta labai lėtai. Gal būt tik kitoje kartoje pasijus šios naujovės ir taps norma – smurtui artimoje aplinkoje griežtas ne“, - teigia Jūratė Galdikienė.
Jei patiriate smurtą, nebijokite kreiptis pagalbos ir nejauskite savo kaltės. Abejonių, kaltės jausmo ar baimės padės atsikratyti Specializuotos pagalbos centrai veikiantys visoje Lietuvoje, kiekvienoje savivaldybėje. Specializuotos pagalbos centrai (SPC) teikia nemokamą pagalbą smurto artimoje aplinkoje aukoms.
Išsamią informaciją rasite ČIA
